Romos katalikų bažnyčia Lenkijoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gniezno arkivyskupas, primas Wojciech Polak

Romos katalikų bažnyčia LenkijojeRomos katalikų tikinčiųjų bendruomenė Lenkijoje, didžiausia ir įtakingiausia krikščionių bendruomenė šalyje. Ji suskirstyta į 14 arkivyskupijų ir 27 vyskupijas bei karinį ordinariatą (Ordynariat Polowy Wojska Polskiego). Šalyje, be 41 lotyniškosios bažnyčios katalikų vyskupijos, yra dvi Rytų Katalikų bažnyčios eparchijos. Joms priklauso apie 10 000 parapijų ir religinių bendrijų. Yra 33 milijonai katalikų [1] (įskaitant krikštytų kūdikių skaičių). Bažnyčios primas yra Gniezno arkivyskupas Wojciech Polak. Pagal 2014 m. Statistikos metraštį, 85,8 proc. Lenkijos gyventojų buvo katalikai.[1]

Konkordatas tarp valstybės ir Bažnyčios leidžia vykdyti religinį švietimą mokykloje. Yra 31 000 valstybės apmokamų religinio ugdymo mokytojų.[2] Vyriausybė iš dalies subsidijuoja Bažnyčios katalikiškas mokyklas, istorinių pastatų priežiūrą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo to laiko, kai Lenkija oficialiai priėmė lotynų krikščionybę 966 m., katalikų bažnyčia atliko svarbų religinį, kultūrinį ir politinį vaidmenį šalyje. Lenkija savo katalikiška kultūra skyrėsi nuo kaimyninės Vokietijos, ypač rytų ir šiaurės Vokietijos, kur buvo daugiausia liuteronų, ir Rytų kraštų su stačiatikių tikėjimu. Užsienio priespaudos metais katalikų bažnyčia buvo ramstis kovoje už nepriklausomybę ir nacionalinį išlikimą. Pavyzdžiui, Lenkijos vienuolynas Čenstakavoje, sėkmingai pasipriešinęs Švedijos invazijai į Lenkiją XVII amžiuje, tapo nacionalinio pasipriešinimo okupacijai simboliu. Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos kontroliuojamo komunistinio režimo sukūrimas leido Bažnyčiai tęsti šį vaidmenį, nors neseniai pateikta įrodymų apie dalies Lenkijos dvasininkų koloboravimą su svetima ideologija.[3]

1978 m. Lenkijos kardinolo Karolio Vojtylos išrinkimas popiežiumi Jonu Pauliumi II sustiprino tapatybės ryšius. Jono Pauliaus II vizitai į Lenkiją telkė opoziciją sovietiniam režimui. Jo beatifikacija 2011 m. ir kanonizacija po trejų metų dar labiau įkvėpė Lenkijos žmones. 2013 m. jo antrasis įpėdinis popiežius Pranciškus (jį lenkas popiežius buvo pakėlęs į kardinolus) paskelbė apie 2016 m. Pasaulio jaunimo dienų renginio vietą Krokuvą.

Bažnyčios struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos katalikų vyskupijų žemėlapis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Statistical Yearbook of the Republic of Poland (2014)“ (PDF). stat.gov.pl.
  2. „Notanant on Notanant: - Login page“. Nuoroda tikrinta 2017-04-18.
  3. Smith, Craig S. (2007-01-10). „In Poland, New Wave of Charges Against Clerics“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2012-03-17.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]