Sosnovecas
| Sosnovecas lenk. Sosnowiec | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Silezijos vaivadija
|
| Gyventojų | 213 513 |
| Plotas | 91,06 km² |
| Tankumas | 2 345 žm./km² |
| Pašto kodas | 41-200 iki 41-225 |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Sosnovecas |
Sosnòvecas [1] (lenk. Sosnowiec, vok. Sosnowitz) – miestas-apskritis Lenkijos pietuose. Svarbiausias Dombrovos Baseino miestas. Industrijos ir kalnakasybos centras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sosnoveco istorija siekia XII amžių, kai buvo gyvenvietė Zagórze, tačiau pats Sosnovecas gavo miesto statusą tik 1902 m. Vidurmažiais kaimas priklausė Krokuvos vaivadijai. 1335 m. kaimyninėms Silezijos kunigaikštystėms perėjus Bohemijos karūnai, jis tapo pasienio miestu.
1795 m. po trečiojo Lenkijos padalijimo jį užėmė Prūsijos karalystė ir įtraukė į naujai įsteigtą provinciją, kuri buvo žinoma kaip Naujoji Silezija. Napoleono karų metu 1807 m. tapo Varšuvos kunigaikštystės dalimi. Vėliau teritorijas užėmė carinė Rusija.
1863 m. vasario mėn. įvyko Sosnoveco mūšis, kuriame lenkų sukilėliai, vadovaujami Apolinaro Kurovskio, sumušė rusus. Pergalė leido lenkams kontroliuoti ir aplinkinius miestelius, tačiau netrukus Rusija permetė į kraštą savo kariuomenės dalis ir žiauriai numalšino sukilimą.
Gamtos ištekliai ir gera geografinė padėtis turėjo didelę įtaką Sosnoveco raidai. Varšuvos-Vienos geležinkelio atšakos atidarymas 1859 m. buvo gyvybiškai svarbus miesto augimui. Pramonės plėtra su nauja virvių ir vielos gamykla, valcavimo gamykla, plieno gamykla, geležies liejykla, garo katilų gamykla, vėliau verpykla, dažykla ir popieriaus fabrikas patvirtino naują miesto, kaip visiškai urbanistinio, įvaizdį. Buvo įkurtas Vasaros teatras, o 1887 m. – Žiemos teatras. XIX a. pabaigoje Sosnovecas buvo fabrikų gyvenvietė, priklausius Bendzino apskrities Gzichuvo valsčiui.[2]
1902 m. birželio 10 d. Rusijos caras Nikolajus II suteikė miesto statusą. Tuo metu gyveno 60 000 gyventojų. Miesto teisių įgijimas prisidėjo prie ekonominio ir kultūrinio miestelio vystymosi. Be plieno liejyklų ir anglies kasyklų bei daugybės sunkiosios ir lengvosios pramonės įmonių, buvo atidarytos ir naujos kultūros ir socialinės įstaigos.
Lenkijai atgavus nepriklausomybę 1918 m., Sosnovecas tapo Kielcų vaivadijos dalimi. Po II pasaulinio karo miestas toliau vystėsi. 1975 m. birželio 1 d. buvo išplėstas, kai į miestą įtrauktos aplinikinės vietovės. Iki 1977 m. miesto gyventojų skaičius pasiekė 200 000. Tolesnį augimą paspartino Katovicų plieno gamyklos statyba, o 1981 m. Sosnoveco gyventojų skaičius siekė 250 000, o aukščiausią tašką pasiekė 1987 m., kai buvo 259 000. Vėlesniais metais gyventojų skaičius mažėjo. 1992 m. miestas tapo Romos katalikų vyskupijos buveine.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vladislavas Špilmanas – pianistas, kompozitorius
- Jonas Kepura – tenoras
- Edvardas Gerekas – komunistinis politikas
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Zagłębie Sosnowiec SA futbolo klubas;
- Stadion Ludowy – namų arena, kurios talpa 4,7 tūkst. žiūrovų; iš jų 4,9 tūkst. vietų sėdimos.
- Czarni Sosnowiec – moterų futbolo ekipa; daugakrtinės šalies čempionės.
- Namų rungtynes žaidžia Jan Ciszewski stadionas (lenk. Stadion im. Jana Ciszewskiego), kuris talpina vieną tūkstantį žiūrovų; iš jų– 400 vietų sėdimos.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Sosnowiec (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 91 psl. (lenk.)
- ↑ http://www.czarnisosnowiec.eu/stadion.html