Reketės piliakalnis
| Reketės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Reketės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Aukštis | 5 m | ||
| Plotas | 23 x 18 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis (?) | ||
| Žvalgytas | 1940, 1981, 1992 m | ||
| Tirtas | 1996 m. | ||
| Registro Nr. | 12263 / IP2410A / | ||
Reketės piliakalnis, vadinamas Pilale, Pilaliu (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 12263, senas naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2410A) – piliakalnis šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Reketės kaime (Imbarės seniūnija), Blendžiavos dešiniajame krante.
Pasiekiamas iš plento 169 Skuodas–Plungė ties sankryža su keliu Tuzai–Reketė pasukus į dešinę ir pavažiavus 425 m į pietvakarius iki kryžkelės, joje pasukus į kairę ir pavažiavus 535 m į pietryčius iki lauko keliukų kryžkelės, kurioje pasukus į dešinę ir 290 m pavažiavus į pietvakarius iki sodybos sodo; toliau einama pėsčiomis lauku 380 m į pietryčius.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai Blendžiavos dešiniojo kranto slėnyje stūksanti moreninė kalva, susiformavusi upei keičiant vagą ir plaunant aplinkines žemes. Ją iš pietų pusės juosia upė, o iš šiaurės – pelkėta pieva.
Kalva pailga šiaurės – pietų kryptimi. Ilgis ties pagrindu – 23 m, plotis – 18 m. Šlaitai nuolaidūs, apie 5 m aukščio. Viršūnė pailga šiaurės – pietų kryptimi, apie 12 m ilgio, nuo 3 iki 6 m pločio, platesnė šiaurinėje pusėje. Gynybinių pylimų ir griovių požymių nesimato.
Teritorijos plotas – 1236 m².
1,3 km į vakarus yra Reketės kapinynas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalva natūralios kilmės, vadinama Pilale, rečiau – Pilaliu. Dėl tautosakoje paplitusių pasakojimų apie jos požemiuose paslėptus turtus, ne kartą buvusi kasinėta lobių ieškotojų.
Kaip kultūros paveldo objektą Reketės pilalę 1940 m. išaiškino Vytauto Didžiojo kultūros muziejus.[1]
1993 m. įrašyta į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą kaip archeologinis objektas – Reketės piliakalnis, vad. Pilale (kodas IP2410A).
Vytautas Daugudis Reketės pilalę priskyrė prie miniatiūrinių Lietuvos piliakalnių,[2] o Gintautas Zabiela – prie piliakalnių-slėptuvių,[3] kuriose pavojaus metu slėpdavosi moterys su vaikais ir seniai. Ignas Jablonskis manė, kad tai esąs pilkapis.[4]
Padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ant Pilalės senovėje stovėjusi žemaičių pilis, kurios gynėjai kovojo su rusais ir švedais.
- Pilalę supylė į Lietuvą įsiveržę švedai, kurie joje gyveno. Čia buvusios pakastos švedų prisiplėštos brangenybės.
- Pilalėje užkasti Napoleono turtai, jam traukiantis po nesėkmingo 1812 m. žygio į Rusiją.[5]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1940 m. žvalgė Pranas Baleniūnas (Vytauto Didžiojo kultūros muziejus), 1981 m. – Ignas Jablonskis, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).[6]
1996 m. Povilas Tebelškis (Kultūros paveldo centras) atliko žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Jų metu ištirtas 14 m² plotas, kuriame kultūrinio sluoksnio pėdsakų nerasta.[7] Šiaurinėje aikštelės dalyje aptikta ugniavietė, įrengta 1,1 m skersmens ir 0,4 m gylio duobėje, ant kurios dugno aptiktas 5–7 cm storio anglių ir degėsių sluoksnis.[8]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Mosėdžio piliakalnis 16 km Laivių piliakalnis 8 km |
Gintališkės piliakalnis 6,4 km |
| ||||||||
| Imbarės piliakalnis 5,5 km |
|
||||||||||
| Sauserių piliakalnis 8,5 km Dauginčių piliakalnis 9,3 km Martynaičių piliakalnis 12,5 km |
Pakutuvėnų piliakalnis 12 km | ||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 144, eil. Nr. 630
- ↑ Vytautas Daugudis. I tūkstantmečio pr. m. e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (1. Būdingesnieji piliakalnių bruožai ir jų įtvirtinimai). – Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. – Vilnius, 1986. – T. 2. – P. 31
- ↑ Gintautas Zabiela. Piliakalniai-slėptuvės. – Lietuvos archeologija. – Vilnius, 2001. – T. 21. – P. 407
Registro ne piliakalniai Archyvuota kopija 2017-01-16 iš Wayback Machine projekto. - ↑ Ignas Jablonskis. Archeologinės žvalgomosios ekspedicijos po Kretingos, Plungės, Skuodo rajonus ir Būtingę ataskaita, brėžiniai. Kretinga, 1982. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – L. 14
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1. – B. 20. – L. 286
- ↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ataskaita. Vilnius, 1995 m. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap.1. – B. 14. – L. 42
- ↑ Arvydas Asadauskas. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1996 metais. – Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai. – Vilnius, 1997. – P. 512
- ↑ Povilas Tebelškis. Reketės piliakalnio (IP-2410/A) – Kretingos rj. 1996 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 30, ap. 1. – B. 27
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Piliakalnis, vad. Pilale, Kretingos r. sav., Imbarės sen., Reketės k.“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-08-18.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1. – B. 20. – L. 280, 282-285, 287 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Gintautas Zabiela. Piliakalniai-slėptuvės Archyvuota kopija 2017-08-18 iš Wayback Machine projekto.