Reketės piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Reketės piliakalnis
[[Image:|250px]]

Reketės piliakalnis
Koordinatės
56°01′03″š. pl. 21°38′42″r. ilg. / 56.017436°š. pl. 21.645066°r. ilg. / 56.017436; 21.645066Koordinatės: 56°01′03″š. pl. 21°38′42″r. ilg. / 56.017436°š. pl. 21.645066°r. ilg. / 56.017436; 21.645066
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Imbarės seniūnija
Aukštis 5 m
Plotas 23 x 18 m
Naudotas I tūkstantmetis (?)
Žvalgytas 1940, 1981, 1992 m
Tirtas 1996 m.
Registro Nr. 12263 / IP2410A /

Reketės piliakalnis, vadinamas Pilale, Pilaliu (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 12263, senas naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2410A) – piliakalnis šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Reketės kaime (Imbarės seniūnija), Blendžiavos dešiniajame krante.

Pasiekiamas iš plento  169  SkuodasPlungė  ties sankryža su keliu TuzaiReketė pasukus į dešinę ir pavažiavus 425 m į pietvakarius iki kryžkelės, joje pasukus į kairę ir pavažiavus 535 m į pietryčius iki lauko keliukų kryžkelės, kurioje pasukus į dešinę ir 290 m pavažiavus į pietvakarius iki sodybos sodo; toliau einama pėsčiomis lauku 380 m į pietryčius.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai Blendžiavos dešiniojo kranto slėnyje stūksanti moreninė kalva, susiformavusi upei keičiant vagą ir plaunant aplinkines žemes. Ją iš pietų pusės juosia upė, o iš šiaurės – pelkėta pieva.

Kalva pailga šiaurės – pietų kryptimi. Ilgis ties pagrindu – 23 m, plotis – 18 m. Šlaitai nuolaidūs, apie 5 m aukščio. Viršūnė pailga šiaurės – pietų kryptimi, apie 12 m ilgio, nuo 3 iki 6 m pločio, platesnė šiaurinėje pusėje. Gynybinių pylimų ir griovių požymių nesimato.

Teritorijos plotas – 1236 m².

1,3 km į vakarus yra Reketės kapinynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalva natūralios kilmės, vadinama Pilale, rečiau – Pilaliu. Dėl tautosakoje paplitusių pasakojimų apie jos požemiuose paslėptus turtus, ne kartą buvusi kasinėta lobių ieškotojų.

Kaip kultūros paveldo objektą Reketės pilalę 1940 m. išaiškino Vytauto Didžiojo kultūros muziejus.[1]

1993 m. įrašyta į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą kaip archeologinis objektas – Reketės piliakalnis, vad. Pilale (kodas IP2410A).

Vytautas Daugudis Reketės pilalę priskyrė prie miniatiūrinių Lietuvos piliakalnių,[2] o Gintautas Zabiela – prie piliakalnių-slėptuvių,[3] kuriose pavojaus metu slėpdavosi moterys su vaikais ir seniai. Ignas Jablonskis manė, kad tai esąs pilkapis.[4]

Padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ant Pilalės senovėje stovėjusi žemaičių pilis, kurios gynėjai kovojo su rusais ir švedais.
  • Pilalę supylė į Lietuvą įsiveržę švedai, kurie joje gyveno. Čia buvusios pakastos švedų prisiplėštos brangenybės.
  • Pilalėje užkasti Napoleono turtai, jam traukiantis po nesėkmingo 1812 m. žygio į Rusiją.[5]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. žvalgė Pranas Baleniūnas (Vytauto Didžiojo kultūros muziejus), 1981 m. – Ignas Jablonskis, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).[6]

1996 m. Povilas Tebelškis (Kultūros paveldo centras) atliko žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Jų metu ištirtas 14 m² plotas, kuriame kultūrinio sluoksnio pėdsakų nerasta.[7] Šiaurinėje aikštelės dalyje aptikta ugniavietė, įrengta 1,1 m skersmens ir 0,4 m gylio duobėje, ant kurios dugno aptiktas 5–7 cm storio anglių ir degėsių sluoksnis.[8]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Mosėdžio piliakalnis 16 km
Laivių piliakalnis 8 km
Gintališkės piliakalnis 6,4 km Blank-50px.png
Imbarės piliakalnis 5,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sauserių piliakalnis 8,5 km
Dauginčių piliakalnis 9,3 km
Martynaičių piliakalnis 12,5 km
Pakutuvėnų piliakalnis 12 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 144, eil. Nr. 630
  2. Vytautas Daugudis. I tūkstantmečio pr. m. e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (1. Būdingesnieji piliakalnių bruožai ir jų įtvirtinimai). – Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. – Vilnius, 1986. – T. 2. – P. 31
  3. Gintautas Zabiela. Piliakalniai-slėptuvės. – Lietuvos archeologija. – Vilnius, 2001. – T. 21. – P. 407
    Registro ne piliakalniai
  4. Ignas Jablonskis. Archeologinės žvalgomosios ekspedicijos po Kretingos, Plungės, Skuodo rajonus ir Būtingę ataskaita, brėžiniai. Kretinga, 1982. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – L. 14
  5. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1. – B. 20. – L. 286
  6. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ataskaita. Vilnius, 1995 m. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap.1. – B. 14. – L. 42
  7. Arvydas Asadauskas. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1996 metais. – Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai. – Vilnius, 1997. – P. 512
  8. Povilas Tebelškis. Reketės piliakalnio (IP-2410/A) – Kretingos rj. 1996 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 30, ap. 1. – B. 27

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]