Buožgalvis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
10 dienų buožgalvis

Buožgalvisvarliagyvių lervinė stadija. Tai vandens gyventojai. Buožgalvis turi organus, kurie svarbūs prisitaikant prie aplinkos sąlygų. Tai siurbtukas – apatinėje priekinio kūno galo pusėje specialus organas, kuriuo prisitvirtina prie povandeninių substratų. Be to, buožgalviai turi ilgesnį negu suaugusios varlės žarnyną, nes minta augaliniu, o ne gyvuliniu (kaip suaugusi varlė) maistu.

Buožgalvio sandara primena protėvių: žuvį primenantis ilgas uodeginis pelekas, nėra penkiapirščių galūnių, išorinės žiaunos, vienas kraujo apytakos ratas. Metamorfozės metu persitvarko visos organų sistemos: išauga galūnės, rezorbuojasi žiaunos ir uodega, sutrumpėja žarnynas, pakinta maisto ir virškinimo pobūdis, žandų ir visos kaukolės sandara, oda, kvėpavimą žiaunomis pakeičia kvėpavimas plaučiais, labai pakinta kraujotakos organų sistema. Vikiteka