Mikroorganizmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Escherichia coli bakterijų kolonija padidinta 10 000 kartų.

Mikroorganizmai (graik. mikros – mažas), kitaip mikrobai. Tai akimi nematomi, tik pro mikroskopą įžiūrimi vienaląsčiai arba kolonijiniai organizmai. Pvz., bakterijos, grybeliai, mikroskopiniai pirmuonys ir dumbliai.

Virusai ir prionai nelaikomi gyvais organizmais , tačiau dažnai priskiriami prie mikroorganizmų. Mikroorganizmai paplitę beveik visose planetos aplinkose: ore, vandenyje, dirvoje, augaluose ir gyvūnuose. Dalis jų yra labai svarbūs įvairiuose biocheminiuose procesuose, kai kurie yra patogenai.

Mikroorganizmai gyvena beveik visose buveinėse nuo ašigalių iki pusiaujo, dykumų, geizerių, uolienų ir vandenyno gelmių. Kai kurie yra ekstremofilai, pvz., gyvena karštyje arba šaltyje, kiti - aukštame slėgyje ir keli, kaip Deinococcus radiodurans, atsparūs aukštai radiacijai. Mikroorganizmai taip pat sudaro mikrobiotą, kuri randama ant visų daugialąsčių organizmų. 2017 m. gruodžio mėn. ataskaitoje buvo nurodyta, jog 3,45 mlrd. senumo Australijos akmenyse kadaise buvo mikroorganizmai ir tai yra ankstyviausias tiesioginis gyvybės Žemėje įrodymas.[1][2]

Mikrobai daugeliu atveju yra svarbūs žmogaus gyvenime ir sveikatoje, pasitarnauja maisto fermentacijoje, nuotekų valyme, gamina kurą, fermentus ir kitus bioaktyvius junginius. Jie yra naudojami biologijoje kaip organizmai-modeliai ir naudojami biologiniame kare arba bioterorizme. Mikroorganizmai yra gyvybiškai svarbūs derlingų dirvožemių komponentai. Žmogaus organizme sudaro žmogaus mikrobiotą, pvz., žarnyno mikroflorą. Gali būti patogenai ir sukelti infekcines ligas.

Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]