Raudondvaris

Kitos reikšmės – Raudondvaris (reikšmės).

Raudondvaris

Raudondvaris

Koordinatės

54°56′31″š. pl. 23°46′08″r. ilg. / 54.942°š. pl. 23.769°r. ilg.Koordinatės: 54°56′31″š. pl. 23°46′08″r. ilg. / 54.942°š. pl. 23.769°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kauno rajono savivaldybė

Seniūnija

Raudondvario seniūnija

Gyventojų skaičius

4 142 ^{(2011 m.)}

Vikiteka

RaudondvarisVikiteka

* rus. Червонный Дворъ^[1]

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[2]
Vardininkas:	Raudóndvaris
Kilmininkas:	Raudóndvario
Naudininkas:	Raudóndvariui
Galininkas:	Raudóndvarį
Įnagininkas:	Raudóndvariu
Vietininkas:	Raudóndvaryje

Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante). Seniūnijos centras.

Stovi Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (pastatyta 1938 m., daug sakralinio meno kūrinių), yra Raudondvario kapinės, pilies-dvaro architektūros ansamblis.

Yra Raudondvario gimnazija, Anelės ir Augustino Kriauzų pradinė mokykla-darželis, vaikų darželis „Riešutėlis“, yra kultūros centras (pastatytas 1970 m., yra 320 vietų salė, teatrinė scena, kino įranga), biblioteka (nuo 1940 m., pilies pastate), ambulatorija, paštas (LT-54001), banko poskyris. Čia stovi paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui (pastatytas 1994 m.), veikia Juozo Naujalio memorialinis muziejus. Raudondvaryje aktyvi choreografinė, dramos, vokalinė muzikos veikla.

Senoji Raudondvario dalis yra pakalnėje (dabartinis gyvenvietės centras išsidėstęs ant kalno) ir vadinasi Šiaudine (arba Solomenka, kadangi senovėje namai čia buvo dengti šiaudais, rus. солома). Čia yra rezistentų kapinaitės.

Nuo Raudondvario į rytus akmeniniu grindiniu galima nueiti link buvusio senojo Raudondvario kelio tilto per Nevėžį, pastatyto 1930–1931.^[3] Netoliese įsikūręs Raudondvario medelynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmeninis grindinys

Tai viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. XIV a. tai buvo kovų su kryžiuočiais vieta, Nevėžio žiotyse buvo Virgalės (Vyrgalės) sala, kurioje stovėjo Vyrgalės pilis, bet ją sunaikino kryžiuočiai, o salą ilgainiui užliejo vanduo. Istorikai romantikai spėjo, kad XV a. pr. ant kalno Vokiečių Ordinas pastatė Kenigsburgo pilį. Dabartinio žemutinio Raudondvario vietoje buvo Perevoznikų kaimelis (vėliau pavadintas Solomenka), veikė keltas per Nevėžį (iki 1931 m.).

Kaip didikų rezidencija Raudondvaris minimas nuo 1615 m., kai čia buvo pastatyti dvaro rūmai. 1819 m. dvarą įsigijo Tiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką. Per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Rusijos karą 1659 m. dvarą nuniokojo Rusijos kariuomenė. 1856 m. pastatyta pirmoji Raudondvario bažnyčia.

Nuo XX a. pr. iki 1950 m. Raudondvaris buvo valsčiaus centras. 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1915 m. bažnyčią kariniais sumetimais sugriovė carinė kariuomenė. XX a. 3–4 dešimtmečiuose miestelyje buvo skalbimo priemonių gamykla, malūnas su lentpjūve, kelios parduotuvės, našlaičių prieglauda, vaistinė, medelynas (nuo 1930 m.). 1931 m. pastatytas tiltas per Nevėžį (per karą sugriautas, 1951 m. pastatytas naujas kitoje vietoje).^[4]

1956 m. įkurtas Žemės ūkio mechanizavimo ir elektrifikavimo mokslinio tyrimo institutas (dabar priklauso LŽŪU), 1966 m. prijungta Šiaudinė. Sovietmečiu veikė tekstilės ir galanterijos įmonė, miškų ūkio medelynas, restauruota Raudondvario pilis.

2007 m. patvirtintas Raudondvario herbas. ^[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1950 m.	Raudondvario valsčiaus centras	Kauno apskritis
1950–1954 m.	Didvyrių apylinkė	Vilijampolės rajonas
1954–1955 m.	Raudondvario apylinkės centras	Vilijampolės rajonas
1955–1995 m.	Raudondvario apylinkės centras	Kauno rajonas
nuo 1995 m.	Raudondvario seniūnijos centras	Kauno rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, kol galiausiai nusistovėjo dabartinis miestelio pavadinimas. Tokį pavadinimą nulėmė raudonų plytų pilis. Simonas Stanevičius taip ir mini gyvenvietę:

Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną dvarą gryną vandenį savo į Nemuną varo.

Simonas Stanevičius

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.

1885 m.*^[1]

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1981 m.

1986 m.^[6]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.^[7]

2011 m.^sur.

90

382
(dvare)

660

1 614

2 358

2 700

3 160

2 640

4 092

4 142

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

J. Naujalio muziejus Raudondvario pilyje

Juozas Naujalis (1869–1934), žymus lietuvių kompozitorius, gimęs Raudondvaryje. Išlikusi sodyba. Raudondvaryje stovi 3 paminklai jo garbei:
- 1969 m. pastatytas paminklas, žymintis kompozitoriaus gimtinę (autorius Vytautas Gabriūnas); aukštis 2,45 metro, dabar stovi netoli Raudondvario bažnyčios toje vietoje, kur kadaise buvusiame name gimė kompozitorius (šalia namo auga senoji alyva);
- 1994 m. pastatytas paminklas 125-ųjų gimimo metinių proga (skulpt. Leonas Žuklys, archit. Gediminas Baravykas), aukštis 3 metrai;
- 1989 m. prie pilies, dvaro parke, pastatytas simbolinis paminklas, turintis net tris vardus: „Laisvės šauklys“, „Vaidila“ ir „Varpininkas“ (skulpt. Leonas Strioga). Tai meninis akcentas šalia įsikūrusiam J. Naujalio muziejui.
Cezaris Anikinis (1787–1861), italų architektas, 1848–1861 m. gyvenęs Raudondvaryje ir vadovavęs bažnyčios bei klebonijos statyboms, palaidotas Raudondvaryje. Lietuvon jis atkeliavo su Napoleono kariuomene, tačiau pasiliko gyventi Lietuvoje. Ant jo kapo yra paminklas, nukreiptas į bažnyčios pusę ir bylojantis, kad čia ilsisi senosios Raudondvario bažnyčios projekto autorius.