Raudondvaris
Kitos reikšmės – Raudondvaris (reikšmės).
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Raudondvaris |
||
| Koordinatės | 54°56′31″š. pl. 23°46′08″r. ilg. / 54.942°š. pl. 23.769°r. ilg.Koordinatės: 54°56′31″š. pl. 23°46′08″r. ilg. / 54.942°š. pl. 23.769°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Raudondvario seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 4 142 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
RaudondvarisVikiteka | |
Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante). Seniūnijos centras.
Stovi Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (pastatyta 1938 m., daug sakralinio meno kūrinių), yra Raudondvario kapinės, pilies-dvaro architektūros ansamblis. Veikia Aleksandro Stulginskio universiteto žemės ūkio inžinerijos institutas (įkurtas 1956 m., apie 100 darbuotojų, užsiima moksline ir gamybine veikla). [3]
Yra Raudondvario gimnazija, pradinė mokykla, Anelės ir Augustino Kriauzų pradinė mokykla-darželis, vaikų darželiai „Riešutėlis“ ir „Saulutė“, yra kultūros centras (pastatytas 1970 m., yra 320 vietų salė, teatrinė scena, kino įranga), biblioteka (nuo 1940 m., pilies pastate), ambulatorija, paštas (LT-54001), banko poskyris. Čia stovi paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui (pastatytas 1994 m.), veikia Juozo Naujalio memorialinis muziejus. Raudondvaryje aktyvi choreografinė, dramos, vokalinė muzikos veikla.
Senoji Raudondvario dalis yra pakalnėje (dabartinis gyvenvietės centras išsidėstęs ant kalno) ir vadinasi Šiaudine (arba Solomenka, kadangi senovėje namai čia buvo dengti šiaudais, rus. солома). Čia yra rezistentų kapinaitės.
Nuo Raudondvario į rytus akmeniniu grindiniu galima nueiti link buvusio senojo Raudondvario kelio tilto per Nevėžį, pastatyto 1930–1931.[4] Netoliese įsikūręs Raudondvario medelynas.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. XIV a. tai buvo kovų su kryžiuočiais vieta, Nevėžio žiotyse buvo Virgalės (Vyrgalės) sala, kurioje stovėjo Vyrgalės pilis, bet ją sunaikino kryžiuočiai, o salą ilgainiui užliejo vanduo. Istorikai romantikai spėjo, kad XV a. pr. ant kalno Vokiečių Ordinas pastatė Kenigsburgo pilį. Dabartinio žemutinio Raudondvario vietoje buvo Perevoznikų kaimelis (vėliau pavadintas Solomenka), veikė keltas per Nevėžį (iki 1931 m.).
Kaip didikų rezidencija Raudondvaris minimas nuo 1615 m., kai čia buvo pastatyti dvaro rūmai. 1819 m. dvarą įsigijo Tiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką. Per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Rusijos karą 1659 m. dvarą nuniokojo Rusijos kariuomenė. 1856 m. pastatyta pirmoji Raudondvario bažnyčia.
Nuo XX a. pr. iki 1950 m. Raudondvaris buvo valsčiaus centras. 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1915 m. bažnyčią kariniais sumetimais sugriovė carinė kariuomenė. XX a. 3–4 dešimtmečiuose miestelyje buvo skalbimo priemonių gamykla, malūnas su lentpjūve, kelios parduotuvės, našlaičių prieglauda, vaistinė, medelynas (nuo 1930 m.). 1931 m. pastatytas tiltas per Nevėžį (per karą sugriautas, 1951 m. pastatytas naujas kitoje vietoje).[5]
1956 m. įkurtas Žemės ūkio mechanizavimo ir elektrifikavimo mokslinio tyrimo institutas (dabar priklauso LŽŪU), 1966 m. prijungta Šiaudinė. Sovietmečiu veikė tekstilės ir galanterijos įmonė, miškų ūkio medelynas, restauruota Raudondvario pilis.
2007 m. patvirtintas Raudondvario herbas. [6]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1919–1950 m. | Raudondvario valsčiaus centras | Kauno apskritis |
| 1950–1954 m. | Didvyrių apylinkė | Vilijampolės rajonas |
| 1954–1955 m. | Raudondvario apylinkės centras | |
| 1955–1995 m. | Kauno rajonas | |
| nuo 1995 m. | Raudondvario seniūnijos centras | Kauno rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, kol galiausiai nusistovėjo dabartinis miestelio pavadinimas. Tokį pavadinimą nulėmė raudonų plytų pilis. Simonas Stanevičius taip ir mini gyvenvietę:
|
Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną dvarą gryną vandenį savo į Nemuną varo. Simonas Stanevičius |
|
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||||
| 1885 m.*[2] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1981 m. | 1986 m.[7] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 90 | 382 (dvare) |
660 | 1 614 | 2 358 | 2 700 | 3 160 | 2 640 | 4 092 | 4 142 | ||
| |||||||||||
| |||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juozas Naujalis (1869–1934), žymus lietuvių kompozitorius, gimęs Raudondvaryje. Išlikusi sodyba. Raudondvaryje stovi 3 paminklai jo garbei:
- 1969 m. pastatytas paminklas, žymintis kompozitoriaus gimtinę (autorius Vytautas Gabriūnas); aukštis 2,45 metro, dabar stovi netoli Raudondvario bažnyčios toje vietoje, kur kadaise buvusiame name gimė kompozitorius (šalia namo auga senoji alyva);
- 1994 m. pastatytas paminklas 125-ųjų gimimo metinių proga (skulpt. Leonas Žuklys, archit. Gediminas Baravykas), aukštis 3 metrai;
- 1989 m. prie pilies, dvaro parke, pastatytas simbolinis paminklas, turintis net tris vardus: „Laisvės šauklys“, „Vaidila“ ir „Varpininkas“ (skulpt. Leonas Strioga). Tai meninis akcentas šalia įsikūrusiam J. Naujalio muziejui.
- Cezaris Anikinis (1787–1861), italų architektas, 1848–1861 m. gyvenęs Raudondvaryje ir vadovavęs bažnyčios bei klebonijos statyboms, palaidotas Raudondvaryje. Lietuvon jis atkeliavo su Napoleono kariuomene, tačiau pasiliko gyventi Lietuvoje. Ant jo kapo yra paminklas, nukreiptas į bažnyčios pusę ir bylojantis, kad čia ilsisi senosios Raudondvario bažnyčios projekto autorius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Червонный Дворъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 617 psl. (rus.)
- ↑ http://www.zum.lt/Moks-instituc/D8.htm
- ↑ „Raudondvario kelio atkarpa“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
- ↑ Raudondvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292624
- ↑ Raudondvaris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 514 psl.
- Raudondvaris. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 322 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
Naujieji Bernatoniai – 4 km | UŽLIEDŽIAI - 8 km |
| ||||||||
| Netoniai – 5 km KULAUTUVA – 10 km BUBIAI – 13 km |
|
||||||||||
| Šilelis – 2 km | KAUNAS – 10 km | ||||||||||
Akademija | Babtai | Bubiai | Čekiškė | Domeikava | Ežerėlis | Garliava | Giraitė | Kačerginė | Karmėlava | Kluoniškiai | Kulautuva | Lapės | Linksmakalnis | Mastaičiai | Neveronys | Noreikiškės | Piliuona | Raudondvaris | Ringaudai | Rokai | Samylai | Užliedžiai | Vandžiogala | Vilkija | Zapyškis
