Radziūčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Radziūčiai
lenk. Radziucie

Radziūčiai
54°11′00″N 23°25′00″E / 54.18333°N 23.41667°E / 54.18333; 23.41667 (Radziūčiai)Koordinatės: 54°11′00″N 23°25′00″E / 54.18333°N 23.41667°E / 54.18333; 23.41667 (Radziūčiai)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Seinų apskritis
Valsčius: Seinų valsčius
Meras: Romualdas Misiukonis, lenk. Romuald Misiukanis
Gyventojų (): 129
Plotas: 458 km²
Pašto kodas: PL 16-500

Radziūčiai[1] (tarmiškai Radzūcai, lenk. Radziucie) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 9 km į šiaurės rytus nuo Seinų ir apie 120 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Istoriškai suskirstytas į tris dalis: Daržai (seniausia gyvenama vieta), Radžiūčiai (pagrindinė dabar gyvenama vieta) ir Bruzgos (mažiausia kaimo dalis). [2] Galadusio ežeras. Upė Šturminė. Pelkės: Plynė, Mašnelankė, Samanynas, Paputinas, Lygiapabalis, Zotvaras, Dzidzėja, Tamošabalė. Keliai į Žagarius ir buvusį Pagavieniškių kaimą. Valsčiaus keliai: Radžiūčiai – Jonaraistis, Radžiūčiai – Žagariai ir Radžiūčiai – Gavieniškiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pavadinimas kildinamas iš gyvulių prižiūrėtojo (gal kerdžiaus) Radzūno. 1595 m. kaimas paliudytas rašytiniuose šaltiniuose kaip Radutino, kuris priklausė Lazdijų seniūnijai. XVIII a. viduryje priklausė Benkevičiams, po 1863 metų dvarelį įsigijo Kasperavičiai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime buvo 180 gyventojų, iš kurių 37 lenkai ir 143 lietuviai.[3] Tarpukaryje vaikai lankė Bubelių kaimo mokyklą. Apie 19371938 m. Radžiūčiuose įkurta lenkiška pradinė mokykla, nuo 1952 metų buvo leista dėstyti lietuvių kalbą. Mokytojais buvo Juozas Kubilius, Antanas Murinas, Jurgis Sidaris ir kt. 1974 m. mokyklą uždarė. Nuo 1960 m. veikė Juodeliškės bibliotekos filialas. [4] 1959 m. sausio 3 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys. Iki 1976 m. liepos 1 d. kaimas priklausė Suvalkų vaivadijos Berznyko valsčiui. [5] 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vincas Mazurkevičius – kunigas, Alytaus parapijos vikaras, vokiečių kariuomenės sušaudytas prie bažnyčios 1941 m. birželio 22 d.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.vlkk.lt/i/u/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf
  2. Palenkės vaivadijos administracijos informacija
  3. 1921 m. gyventojų surašymo duomenys
  4. Aldona Leončikienė. Lietuviškų knygų skaitymas buvusioje Seinų apskrityje
  5. LLR Administracijos ministro potvarkis Dz. U. 1976 nr 23 poz. 142

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]