Auseklis (indas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Auseklis arba ceberas, ušėtkas – žemas kubiliukas su ąsomis, Lietuvoje naudotas buities ir ūkio reikmėms.

Buvo gaminamas iš šulelių, suveržtų lazdyno plėšomis, metaliniu lanku, o XX a. viduryje – dažniausiai viela. Du priešpriešiniai šuleliai, vadinamosios ausys – ilgesni. Per apskritas skyles ausyse perveriama lazda nešti dviese. Iki XX a. vidurio kaimiečiai, ypač Rytų Lietuvoje, ausekliuose nešiojo skystus pašarus, mirkė ir šutino skalbinius, pelus, kapojus, grūdo bulves, sūdė mėsą, raugino agurkus, šėrė veršingas ir šviežiapienes karves, girdė veršelius.

XX a. antroje pusėje auseklius pradėjo keisti metaliniai indai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Regina MerkienėAuseklis (indas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 247 psl.