Indauja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Senovinė indauja. Pšemyslio muziejus, Lenkija

Indauja – baldas indams ir maistui laikyti. Indaujos dažniausiai būna suskirstytos lentynomis ar stalčiais atskirai lėkštėms, stiklinėms, stalo įrankiams ar kitiems namų ūkio daiktams susidėti. Durelės dažnai įstiklinmamos.

Lietuvos kaime indaujos statytos kurioje nors gyvenamojo namo patalpoje, kartais klėtyje. Pradžioje buvo skobiamos iš vientiso medžio su rėmais priekyje durims įstatyti. Nuo XVIII a. pr. ėmė plisti indaujos, sukaltos iš lentų, panašios į spintas, su vienvėrėmis durimis. Nuo 18 a. pabaigos paplito indauja (vadinamasis kredensas) siauresne viršutine dalimi, kuri nuo apatinės kartais atskirta tuščiu tarpu.[1]

Lentinės indaujos būdavo nudažomos, išmarginamos gėlių ornamentais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vacys MiliusIndauja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005