Kumanai
(Nukreipta iš puslapio Polovcai)
| Didžiosios Stepės tauta: Kipčiakai | |
 | |
| Kilmė | tiurkai |
| Protėvynė | Kazachų stepė |
| Laikotarpis | XI - XIII a. |
| Hegemonija | Ponto, Kazachų stepės |
| Palikuonys | Totoriai, Kazachai, Kirgizai, Baškirai, Nogajai |
 | |
 |
|---|
| Ponto stepės istorija |
| Skitai |
| Sarmatai |
| Hunai, Vakarų tiurkai |
| Bolgarai, Sabirai, Alanai |
| Chazarų kaganatas (Chazarai) |
| Pečenegai |
| Kumanai (Kipčiakai) |
| Aukso orda: |
| Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai |
| Kazokai: |
| Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės |
| Rusijos imperija (Novorosija) |
| TSRS (Kalmukų ATSR) |
| Ukraina, Rusijos Federacija |
| Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys |
Kumanai (pavadinimas vartojamas Vakarų Europos ir Bizantijos), taip pat žinomi kaip polovcai, poloviečiai (rus. половцы, pagal istorijos šaltinius, senovės rusų metraščius)[1] – ankstyvųjų vidurinių amžių vakarų tiurkų klajoklių gentis, gyvenusi Šiaurės Kaukaze, į šiaurę nuo Juodosios jūros, palei Volgą. Jie siejami su vakarine kipčiakų šaka.[1] Vertėsi klajokline gyvulininkyste, XI–XIII a. buvo sukūrę genčių sąjungų, kurioms vadovavo chanai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Kumanai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011