Erelis beždžionėdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Pithecophaga jefferyi
Pithecophaga jefferyi.jpg
Erelis beždžionėdis nelaisvėje
Erelis beždžionėdis (Pithecophaga jefferyi)
Sparčiai nykstanti rūšis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Vanaginiai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Accipitriformes)
Šeima: Vanaginiai
(Wikispecies-logo.svg Accipitridae)
Gentis: Ereliai beždžionėdžiai
(Wikispecies-logo.svg Pithecophaga)
Rūšis: Erelis beždžionėdis
(Wikispecies-logo.svg Pithecophaga jefferyi)
Binomas
Pithecophaga jefferyi
Ogilvie-Grant, 1897
Phileagle rangemap.png
Erelio beždžionėdžio paplitimo arealas

Erelis beždžionėdis arba filipininė harpija (lot. Pithecophaga jefferyi, angl. Philippine Eagle, isp. Águila monera, vok. Philippinenadler) – vanaginių (Accipitridae) šeimos, erelių beždžionėdžių (Pithecophaga) genties vienintelė rūšis, bei viena galingiausių ir stambiausių pasaulio plėšriųjų paukščių rūšių.

Erelis beždžionėdis

Kūno matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai viena stambiausių Žemėje gyvenančių plėšriųjų paukščių rūšių. Už jį svoriu stambesni tik grifiniai (Cathartae) paukščiai, baltapečiai jūriniai ereliai, harpijos, palyginus neseniai (XV a.) išnaikinti hasto ereliai (Harpagornis moorei) bei kūno išmatavimais – sekretoriai. Filipininių harpijų patelės kiek stambesnės už patinėlius.
Filipininių harpijų kūno ilgis: 86-102 cm,
išskėsti abu sparnai: 184–202 cm,
uodega ilgoka: 42–45,3 cm,
snapas vienas didžiausių tarp visų erelių (didesnis tik pas baltapetį jūrinį erelį) 7,4 cm,
čiurna ilgiausia tarp visų erelių 12,2–13,1 cm,
svoris: 4,7-8 kg.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akys mėlynai pilkos, snapas masyvus, siauras bei melsvai pilkas, kojos gelsvos su tamsiais nagais, nugara tamsiai ruda, krūtinė ir papilvė balta.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išgyvena iki 30-60 metų. Nelaisvėje, Romos zoologijos sode vienas individas yra išgyvenęs 41 metus.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medžioja filipininius kaguanus, palminius musangus, makakas, įvairius smulkesnius ir vidutinio dydžio graužikus, iš šiksnosparnių tai vaisėdžiams šikšnosparniams priskiriamas skraidančias lapes, iš stambesnių paukščių – ragasnapius, pelėdinius paukščius, sakalinius paukščius, iš reptilijų – gyvates, Filipinuose gyvenančius varanus. Medžioja pavieniui ir poromis, nors poromis dažniausiai medžioja Filipinuose gyvenančias vietines beždžionių rūšis.

Paplitimas ir buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietryčių Azijojos, Filipinų salų enedeminė ir sėsli rūšis. Gyvena salų brandžiuose miškuose iki 150–1800 metrų aukščio altitudėse. Dėl pirmapradžių miškų masinių kirtimų, tai sparčiai nykstanti rūšis. Daugiausiai perinčių šių paukščių aptinkama Mindanao saloje – maždaug tarp 82-233 porų.

Kiti duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1995 metų liepos 4 dieną, Filipinų Prezidento Fidel Valdez Ramos įsaku, erelis beždžionėdis paskelbtas Filipinų nacionaliniu paukščiu. Už nušautą beždžioninį erelį pagal Filipinų įstatymus gresia iki 12 metų įkalinimas ir didelės kitos baudos.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plėšrieji paukščiai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka