Pievinis šalavijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Salvia pratensis
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Pievinis šalavijas (Salvia pratensis)
Pievinis šalavijas (Salvia pratensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Notreliniai
(Wikispecies-logo.svg Lamiaceae)
Gentis: Šalavijas
(Wikispecies-logo.svg Salvia)
Rūšis: Pievinis šalavijas
(Wikispecies-logo.svg Salvia pratensis)
Binomas
Salvia pratensis
L.

Pievinis šalavijas (lot. Salvia pratensis, angl. Meadow clary, Meadow sage, vok. Wiesensalbei) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos šalavijų (Salvia) genties augalas. Tai reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai paplitęs Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Introdukuotas ir natūralizuotas Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga Nemuno ir Nevėžio upių slėnių šlaituose Jurbarko, Kauno ir Šakių rajonuose bei Lazdijų rajone.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Illustration Salvia pratensis0.jpg

Auga upių salpų vidurinės ekologinės juostos aukštuose lygmenyse, prievaginiame pylime ant aliuvinių, velėninių karbonatinių priesmėlio ar priemolio dirvožemių. Taip pat žolėtuose atviruose šlaituose, pakelėse, nenaudojamose ganyklose, pakrūmėse. Pagrindinės augavietės yra stepinių pievų buveinėse.

Auga sąžalynais. Sudaro tankias, gausias populiacijas, kurios užima gana didelius plotus. Vyrauja generatyviniai individai. Žiedus intensyviai lanko bitės, kamanės ir kiti vabzdžiai.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiedas

Tai daugiametis, 30-80 cm aukščio, medingas augalas. Stiebas status, keturbriaunis, plaukuotas, su nedaugeliu lapų, liaukinga viršūne. Stiebo lapai neturi kotų. Pamatiniai lapai stambūs, ilgais kotais, pailgai kiaušiniški arba pailgi, iki 12 cm ilgio ir 3-6 cm pločio, bukaviršūniai, karpoti ar dvigubai dantyti. Apatinė jų pusė ties gyslomis auga plaukuota. Lancetiški raukšlėti pažiedlapiai apkabina stiebą.

Dvilūpiai, plačiai prasižioję žiedai sudaro menturius viršutinių lapų pažastyse. Apačioje jie retesni, o viršūnėje – tankesni. Žiedynas – iki 30 cm ilgio kekė. Žalios pažiedės žydėdamos atsilenkia, viršus būna pūkuotas, o apačia – plaukuota. Žiedai dažniau auga dvilyčiai, išskiria daug nektaro. Varpiška taurelė dvilūpė, vamzdiška, turi 13 ryškių gyslų, plaukuotą viršų. Vainikėlis 2-3 cm ilgio, melsvas, violetinis, rečiau rausvas arba baltas. Viršutinė lūpa iš šonų suplota, plati, liaukinga, kaip pjautuvas išlinkusi, ilga, ilgesnė už apatinę. Apatinė plati ir įdubusi. Du kuokeliai ir liemenėlis ilgesni už vainikėlį ir kyšo iš jo.

Žydi nuo pirmų birželio dienų iki liepos mėnesio. Vaisiai – rudi, tribriauniai riešutėliai. Subręsta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Dauginasi sėklomis.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Lietuvos saugomų augalų sąrašus rūšis įrašyta nuo 1962 m. (tik S. pratensis f. rubicunda), nuo 1981 m. – Salvia pratensis.

Grėsmę kelia tiek natūralūs, tiek antropogeniniai veiksniai. Būtina pusiausvyra tarp augaviečių apsaugos ir naudojimo sąlygų. Neigiamą įtaką populiacijoms daro šienavimas netinkamu laiku, intensyvus ganymas, arimas.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rožinė forma

Pievinis šalavijas yra dekoratyvus. Žolėje yra šiek tiek eterinių aliejų ir sausa maloniai kvepia. Galima naudoti kaip prieskonį, tačiau poveikis yra kur kas mažiau intensyvesnis nei vaistinio šalavijo (S. officinalis).

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra išskiriami šeši porūšiai:

  • Salvia pratensis subsp. bertolonii (Vis.) Soó
  • Salvia pratensis subsp. haematodes (L.) Arcang.
  • Salvia pratensis subsp. laciniosa (Jord.) Briq.
  • Salvia pratensis subsp. pozegensis (Watzl) Diklic
  • Salvia pratensis subsp. pratensis
  • Salvia pratensis subsp. saccardiana (Pamp.) Poldini

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka