Vaistinis šalavijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Salvia officinalis
Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)
Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Notreliniai
(Wikispecies-logo.svg Lamiaceae)
Gentis: Šalavijas
(Wikispecies-logo.svg Salvia)
Rūšis: Vaistinis šalavijas
(Wikispecies-logo.svg Salvia officinalis)

Vaistinis šalavijas (angl. Salvia officinalis) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos puskrūmis, kilęs iš Viduržemio jūros regiono.

Augalas žolinis, daugiametis, 50-100 cm aukščio. Stiebas šakotas, keturbriaunis, apačioje sumedėjęs. Lapai priešiniai, pailgi, raukšlėti, apatinė pusė pilkšvai žalia. Žydi birželio-liepos mėnesiais smulkiais, mėlynai violetiniais žiedais. Vaisiai – apvalūs, juodi riešutėliai, subręstantys rugsėjo mėnesį. Augalas dauginasi sėklomis.

Kvapnūs šalavijo lapai naudojami ruošiant žuvį, alkoholinius gėrimus, konservus, maisto koncentratus. Duoda maistui aštraus kvapo ir kartoko skonio. Tinka dėti į padažus, mėsos gaminius, kepsnius (ypač kiaulienos, žvėrienos, paukštienos), sriubas.

Gydomosios savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaistinis šalavijas nuo seno daugelyje kraštų naudojamas kaip vaistinis augalas. Pasižymi kvapniu eteriniu aliejumi, besikaupiančiu daugiausia lapuose (1,3–2,5 %). Jame yra natūralaus antibiotiko salvino, lemiančio antiseptines augalo savybes. Lapų nuoviras skatina skrandžio ir kasos sekrecijos liaukų veiklą, dezinfekuoja, slopina uždegimus. Juo gydoma angina, chroniški tonzilitai, kvėpavimo ligos, burnos pažeidimai,[1] radikulitas, osteoporozė, stomatitas, odos pažeidimai, plaukų slinkimas ir kt. Šaknų preparatai vartojami sergant reumatoidiniu artritu, mastitu, dismenorėja, limfmazgių uždegimais.[2] Pakilus kraujospūdžiui, sumažinti jį galima pakvėpavus sausų šalavijo lapų aromatu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Победимова, Е. Г. Шалфей // Флора СССР : в 30 т. / начато при рук. и под гл. ред. В. Л. Комарова. – М.—Л. : Изд-во АН СССР, 1954. – Т. XXI / ред. тома Б. К. Шишкин. – 703 с. – 3000 экз. – С. 257–258.
  2. Дудченко Л. Г., Козьяков А. С., Кривенко В. В. Пряно-ароматические и пряно-вкусовые растения: Справочник / Отв. ред. К. М. Сытник. – К.: Наукова думка, 1989. – 304 с. – 100 000 экз. – ISBN 5-12-000483-0.