Vaistinis šalavijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Salvia officinalis
Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)
Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Notreliniai
(Wikispecies-logo.svg Lamiaceae)
Gentis: Šalavijas
(Wikispecies-logo.svg Salvia)
Rūšis: Vaistinis šalavijas
(Wikispecies-logo.svg Salvia officinalis)

Vaistinis šalavijas (angl. Salvia officinalis) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos puskrūmis, kilęs iš Viduržemio jūros regiono.

Augalas žolinis, daugiametis, 50-100 cm aukščio. Stiebas šakotas, keturbriaunis, apačioje sumedėjęs. Lapai priešiniai, pailgi, raukšlėti, apatinė pusė pilkšvai žalia. Žydi birželio-liepos mėnesiais smulkiais, mėlynai violetiniais žiedais. Vaisiai – apvalūs, juodi riešutėliai, subręstantys rugsėjo mėnesį. Augalas dauginasi sėklomis.

Gydomosios savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Vaistinis šalavijas nuo seno daugelyje kraštų naudojamas kaip vaistinis augalas. Jo lapuose yra natūralaus antibiotiko salvino, lemiančio antiseptines augalo savybes. Lapų nuoviras skatina skrandžio ir kasos sekrecijos liaukų veiklą, dezinfekuoja, slopina uždegimus. Juo gydoma angina, chroniški tonzilitai, kvėpavimo ligos, burnos pažeidimai, radikulitas, osteoporozė, stomatitas, odos pažeidimai, plaukų slinkimas ir kt. Šaknų preparatai vartojami sergant reumatoidiniu artritu, mastitu, dismenorėja, limfmazgių uždegimais. Pakilus kraujospūdžiui, sumažinti jį galima pakvėpavus sausų šalavijo lapų aromatu.