Pelagornis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
† Pelagornis
Pelagornis miocaenus skeletas
Pelagornis miocaenus skeleto kopija esanti
Nacionaliniam gamtos istorijos muziejuje, Londone.
Tarp kitko iki šiol nėra pilnai išsilaikiusių nė vienos
Pelagornithidae šeimos rūšies plonų kaulų paukščių skeletų fosilijų,
kadangi jos sustrupėję
Status iucn3.1 EX lt.svg
Išnykusi paukščių gentis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Odontopterygiformes
(Wikispecies-logo.svg Odontopterygiformes)
Šeima: Pseudodantuočiai
(Wikispecies-logo.svg Pelagornithidae)
Gentis: Pelagornis
(Wikispecies-logo.svg Pelagornis)
Binomas
Pelagornis
Lartet, 1857

Pelagornis – buvusi plačiai paplitusi priešistorinių pseudodantuočių (Pelagornithidae) šeimos vandens paukščių gentis, dabar iškasami tik fosilijose, priskirti išnykusių Odontopterygiformes paukščių būriui.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jų fosilijos aptiktos Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose, Europoje, Australijoje, Okeanijoje, Afrikoje. Pelagronis genties paukščių fosilijos aptinkamos iš Paleogeno periodo pabaigos (Oligoceno epochos) iki Neogeno periodo (Plioceno epochoje), arba iš prieš 28 - 2,5 milijonus metų. Iki šiol mokslininkams nėra aišku, kodėl išnyko šios genties paukščiai. Yra tik spėliojimai, kad dėl klimato pasikeitimo, kuris įtakojo virš jūrų vėjo greitį, mėgstamiausio maisto išteklių sumažėjimas arba abu šie faktoriai.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai didžiuliai vandens paukščiai. Anksčiau buvo manoma, kad jie artimi pelikanams (Pelecanus), albatrosiniams (Diomedeidae) arba gandriniams (Ciconiidae), bet naujausių tyrinėjimų išvadomis linkstama manyti, kad artimiausi buvo antiniams (Anatidae) paukščiams[reikalingas šaltinis]. Jų ilgo snapo šonų forma apgaulingai primena dantis, nors tai snapo pakraščių kaulinės išaugos ir patys paukščiai bedančiai. Šios snapo kraštuose esančios nelygios išaugos, padėdavo vandenyje sugriebti slidų grobį. Šiai genčiai priskiriamų Pelagornis sandersi paukščių sparnugaliai siekė 6,4 m, nors galimai ir daugiau – iki 7,4 m ir svėrė iki 40 kg, tai buvo didžiausi Žemėje skraidantys paukščiai. Pagal išskėstų sparnų ilgį, jie prilygo stambiausiems Žemėje skraidžiusiems, seniai išnykusiems plėšriųjų paukščių kategorijai priskiriamiems didingiesiems argentaviams (Argentavis magnificens).

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pelagornis gentyje iš fosilijų nustatytos keturios ir visos išnykę rūšys:

  1. Pelagornis chilensis Mayr & Rubilar, 2010
  2. Pelagornis mauretanicus Mourer-Chauviré & Geraads, 2008
  3. Pelagornis miocaenus Lartet, 1857
  4. Pelagornis sandersi Ksepka, 2014

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės graikų kalba genties pavadinimas Pelargonis reiškia – „atvirų jūrų paukštis“.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]