Pereiti prie turinio

Pasaulio žaibo šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Magnusas Karlsenas, 2022 m. pasaulio žaibo šachmatų čempionas

Pasaulio žaibo šachmatų čempionatas tai varžybos, skirtos išaiškinti pasaulio čempioną, žaidžiantį pagal žaibo šachmatų laiko kontrolę. Nuo 2012 m. FIDE kasmet rengia bendrus greitųjų ir žaibo šachmatų turnyrus. Rengiamas ir moterų pasaulio žaibo šachmatų čempionatas.

Čempionato nuostatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuostatai (dalyvių atranka, formatas, laiko kontrolė, nugalėtojų nustatymas ir apdovanojimai) laikui bėgant keitėsi. Žemiau pateikiami 2022 m. čempionato nuostatai.

Dalyvių atranka

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisę dalyvauti turi: žaidėjai, kurių reitingas yra bent 2550 bet kuriame iš dvylikos naujausių iki varžybų pradžios standartinio, greitųjų arba žaibo šachmatų FIDE reitingų sąrašų. Nepaisant jų titulo ar reitingo, (standartinių, greitųjų ar žaibo šachmatų) dabartiniai nacionaliniai čempionai, dešimt FIDE prezidento paskirtų žaidėjų. Beto, organizatoriai, savo nuožiura, gali pakviesti iki 15 papildomų žaidėjų.

Varžybos vyksta dvi dienas šveicariškąja sistema. Iš viso žaidžiamas 21 ratas po vieną partija.

Laiko kontrolė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekvienam žaidėjui iki partijos pabaigos skiriama laiko: 3 min. + 2 sek. nuo 1-o ėjimo.

Nugalėtojo nustatymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nugalėtojas nustatomas pagal taškus: pergalė – vienas, lygiosios – pusė, pralaimėjimas – nulis taškų. Daugiausiai taškų surinkęs dalyvis tampa nugalėtoju.

Keliems dalyviams, surinkus vienodai taškų, pirmumą turi žaidėjas, kurio pasirodymo turnyre papildomas rodiklis eilės tvarka yra aukštesnis:

  1. Bucholcas – 1;
  2. Bucholco koeficientas;
  3. varžovų žaibo reitingas;
  4. tarpusavio susitikimo rezultatas;
  5. burtų traukimas.[1]

Pirmąsias tris vietas dalyviai apdovanojami medaliais, o už pirmas 35 vietas, gauna piniginius prizus.

Greito žaidimo pradžia

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl iki XIX a. pabaigos greitieji šachmatai retai buvo žaidžiami, susijusi su laiko matavimu. Pirmieji šachmatų laikrodžiai, gaminti XIX a. devintajame dešimtmetyje, dar nebuvo pakankamai tvirti, kad atlaikytų žaidėjų, patekusių į ceitnotą, laikrodžio trankymą.

Apie žaibo šachmatų turnyrą 1897 m. spalio 17 d. britų laikraščio Lloyd's Weekly Newspaper rašė: " Vakar Londono Sičio klube vyko šachmatų turnyras kuriame 10 ėjimų reikėjo atlikti per 5 minutes Dalyvavo 32 žaidėjai."

1904 m. Heistingse buvo surengtas žaibo turnyras, kuriame dalyvavo 73 žaidėjai. Šachmatų klubo sekretorius Herbertas Dobelas, stovėdamas ant kėdės, kas 10 sek. varpeliu skambindavo žaidėjams, kad laikas daryti ėjimą. Vėliau, kad laikas daryti ėjimą, signalizuodavo specialiai sukonstruotas laikrodis.

1914 m. lapkričio 14 d. Londono laikraštyje Globe buvo pranešama apie kitokią greitųjų šachmatų su laikrodžiais žaidimo formą: "Daugybė žmonių žaidžia šachmatais su laikrodžiu ir tas kuris atsilieka penkiomis minutėmis nuo varžovo, pralaimi partiją….." Iki XX a. šeštojo dešimtmečio „penkių minučių šachmatų“ reikšmė pasikeitė į “kiekvienas žaidėjas iki partijos pabaigos turi penkias minutes”.

Čempionatai iki 2012 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis elitinių žaidėjų tarptautinis šachmatų turnyras įvyko Herceg Novyje 1970 m. balandžio 8 d. Dvylikos žaidėjų turnyre dalyvavo trys buvę pasaulio čempionai: Michailas Talis, Tigranas Petrosianas ir Vasilijus Smyslovas. Dalyviai ratų sistema žaidė po dvi partijas. Nugalėjo Robertas Fišeris, pelnęs 19 taškų, Michailas Talis (14,5), liko antras. Nors FIDE to nepripažino, manoma, kad tai galėjo būti pirmasis pasaulio žaibo čempionatas. [2]

2006 m rugsėjo m. Rišon Lezione (Izraelis), FIDE pravedė 1-ąjį pasaulio žaibo čempionatą. Ratų sistema žaistame 16 dalyvių turnyre Aleksandras Griščiukas ir Piotras Svidleris surinko po 10,5 taškų ir dėl pirmos vietos žaidė Armagedono partiją. A. Griščiukas, žaidęs baltosiomis figūromis pasiekė pergalę ir tapo pasaulio žaibo šachmatų čempionu.[3]

2007 m. Maskva. (4 min + 2 sek.) Čempionu tapo ukrainietis Vasylis Ivančukas ( 25,5 tįk. iš 38).[4]

2008 m.Almata. Nugalėjo kubietis Leinieris Dominguezas Perezas, 11,5 taško, [5]

2009 m. Maskva (3 min. + 2 sek.) nugalėjo Magnusas Karlsenas, surinkęs 31 tašką iš 42 galimų.[6]

2010 m. Maskva (3 min+2 sek.) Nugalėjo Levonas Aronianas (24,5 tšk.) [7]

Čempionatai po 2012 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. pasaulio žaibo ir greitųjų šachmatų pasaulio čempionatai buvo apjungti ir tapo reguliariomis kasmetinėmis varžybomis, su laiko kontrole: greitiesiems šachmatams - 15 min. + 10 sek, o. ir žaibo šachmatams 3 minutės + 2 sek.

Po atrankos turnyrų liepos 2-4 d. tris dienas Astanoje vyko finaliniai greitųjų, o po jų dvi dienas – žaibo turnyrai. Žaibo čempionatą laimėjo Aleksandras Griščiukas, surinkęs 20 tšk. iš 30 galimų.[8]

Atvirųjų čempionatų prizininkai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Neoficialūs pasaulio žaibo šachmatų čempionatai.
Metai Miestas Nugalėtojas Taškai Antra vieta Taškai Trečia vieta Taškai Laikas Sistema Ratai Dalyviai
1970 Herceg Novis ? Robertas Fišeris 19/22 Sovietų Sąjunga Michailas Talis 14,5/22 Sovietų Sąjunga Viktoras Korčnojus 14/22 5 min. Ratų sistema 22 12[2]
1987 Briuselis Sovietų Sąjunga Garis Kasparovas 17/22 Nyderlandai Janas Timanas 15/22 Sovietų Sąjunga Anatolijus Karpovas ir Jugoslavijos SFR Liubomiras Liubojevičius 12,5/22 5 min. Ratų sistema 22 12[9]
1988 Sent Džonsas Sovietų Sąjunga Michailas Talis 14,5 Sovietų Sąjunga Rafaelis Vaganianas 12,5 Bulgarija Kirilas Georgijevas 11,5 5 min. Iki ketvirtfinalio po 4 partijas, nuo pusfinalio - 6 p. vieno minuso sistema 5 32


Oficialūs pasaulio žaibo šachmatų čempionatai.
Data Miestas Nugalėtojas Taškai Antra vieta Taškai Trečia vieta Taškai Laikas Sistema Ratai Dalyviai
2006 ( rugsėjo 5–7 d Rišon Lezionas Rusija Aleksandras Griščiukas 10.5/15 Rusija Piotras Svidleris 10.5/15 Azerbaidžanas Teimuras Radžabovas 10/15 4'+2" Ratų sistema 15 16[3]
2007 lapkričio 21–22 Maskva Ukraina Vasylis Ivančukas 25.5/38 Indija Višvanatanas Anandas 24.5/38 Rusija Aleksandras Griščiukas 23.5/38 4'+2" Ratų sistema po 2 partijas 38 20[4]
2008 lapkričio 8 Almata Kuba Leinieris Dominguezas 11.5/15 Ukraina Vasylis Ivančukas 11/15 Rusija Piotras Svidleris 10/15 5 min. Ratų sistema 15 16[5]
2009 lapkričio 16–18 Maskva Norvegija Magnusas Karlsenas 31/42 Indija Višvanatanas Anandas 28/42 Rusija Sergejus Karjakinas 25/42 3'+2" Ratų sistema po 2 partijas 42 22[6]
2010 (lapkričio 16–18 Maskva Armėnija Levonas Aronianas 24.5/38 Azerbaidžanas Teimuras Radžabovas 24/38 Norvegija Magnusas Karlsenas 23.5/38 3'+2" " " 38 20[7]
2012 liepos 9–10 Astana Rusija Aleksandras Griščiukas 20/30 Norvegija Magnusas Karlsenas 19.5/30 Rusija Sergejus Karjakinas 18.5/30 3'+2" " " 30 16[8]
2013 birželio 9–10 Chanty Mansijskas Vietnamas Lej Kang Liemas 20.5/30 Rusija Aleksandras Griščiukas 20/30 Ukraina Ruslanas Ponomariovas 20/30 3'+2" Šveic. 15 60[10]
2014 birželio 19–20 Dubajus Norvegija Magnusas Karlsenas 17/21 Rusija Janas Nepomniaščis 16/21 Jungtinės Amerikos Valstijos Hikaru Nakamura 16/21 3'+2" “ ” 21 116[11]
2015 spalio 13–14 Berlynas Rusija Aleksandras Griščiukas 15.5/21 Prancūzija Maksimas Vašje-Lagravas 15/21 Rusija Vladimiras Kramnikas 15/21 3'+2" “ ” 21 188[12]
2016 gruodžio 29–30 Doha Rusija Sergejus Karjakinas 16.5/21 Norvegija Magnusas Karlsenas 16,5/21 Rusija Danielius Dubovas 14,5/21 3'+2" “ ” 21 108[13]
2017 gruodžio 29–30 Rijadas Norvegija Magnusas Karlsenas 16/21 Rusija Sergejus Karjakinas 14,5/21 Indija Višvanatanas Anandas 14,5/21 3'+2" “ ” 21 138[14]
2018 gruodžio 29–30 Sankt Peterburgas Norvegija Magnusas Karlsenas 17/21 Lenkija Janas-Kšištofas Duda 16,5/21 Jungtinės Amerikos Valstijos Hikaru Nakamura 14,5/21 3'+2" “ ” 21 202[15]
2019 gruodžio 29–30 Maskva Norvegija Magnusas Karlsenas 16.5/21 Jungtinės Amerikos Valstijos Hikaru Nakamura 16,5/21 Rusija Vladimiras Kramnikas 15/21 3'+2" “ ” 21 206[16]
2020 Neįvyko
2021 gruodžio 29–30 Varšuva Prancūzija Maksimas Vašjė-Lagravas 15/21 Lenkija Janas-Kšištofas Duda 15/21 Prancūzija Alireza Firuzdža 15/21 3'+2" “ ” 21 179[17]
2022 gruodžio 29–30 Almata Norvegija Magnusas Karlsenas 16/21 Jungtinės Amerikos Valstijos Hikaru Nakamura 15/21 Armėnija Haikas M. Martirosianas 15/21 3'+2" “ ” 21 176[18]
2023 gruodžio 29-30 d. Samarkandas Norvegija Magnusas Karlsenas 16/21 FIDE Danilas Dubovas 15,5/21 FIDE Vladislavas Artemjevas 15/21 3’+2’’ " " 21 206[19]

Pastaba. Užrašas „10,5/15“ reiškia, kad sužaidus 15 partijų, surinkta 10,5 taško. Užrašas 3‘+2“ – 3 min. + 2 sek. po kiekvieno ėjimo.

Moterų čempionatų prizininkės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Data Miestas Čempionė Taškai Antra vieta Taškai Trečia vieta Taškai Laikas Sistema Ratai Dalyvės
2010 rugsėjo 17–18 Maskva Ukraina Katerina Lagno 20/30 Rusija Tatjana Kosintseva 19/30 Rusija Valentina Gunina 18,5/30 3'+2" Ratų sistema po 2 partijas 15 16[20]
2012 birželio 4-5 Batumis Rusija Valentina Gunina 13/15 Ukraina Natalija Žukova 10,5/15 Slovėnija Ana Muzyčiuk 10,5/15 4'+2" Šveicariškoji sistema 15 50[21]
2014 balandžio 26 - 28 Chanty Mansijskas Slovėnija Ana Muzyčiuk 23/30 Gruzija Nana Dzagnidzė 20.5/30 Rusija Tatjana Kosintseva 20/30 3'+2" Ratų sistema po 2 partijas 15 34[22]
2016 gruodžio 29–30 Doha Ukraina Ana Muzyčiuk 13/17 Rusija Valentina Gunina 12.5/17 Rusija Katerina Lagno 12.5/17 3'+2" Ratų sistema 17 34[23]
2017 gruodžio 25–30 Rijadas Gruzija Nana Dzagnidzė 16,5/21 Rusija Valentina Gunina 16/21 Kinijos LR Džju Vendžjin 14/21 3'+2" Šveicariškoji sistema 21 100[14]
2018 gruodžio 29–30 Sankt Peterburgas Rusija Katerina Lagno 13.5/17 Iranas Sarasadat Khademalsharieh 13/17 Kinijos LR Lei Tingjie 12.5/17 3'+2" “ “ 17 125[24]
2019 gruodžio 26– 30 Maskva Rusija Katerina Lagno 13/17 Ukraina Ana Muzyčiuk 12.5/17 Kinijos LR Tan Džunji ir Rusija Valentina Gunina 12/17 3'+2" “ “ 17 122[16]
2020 Neįvyko
2021 gruodžio 26–30 Varšuva Kazachstanas Bibisara Asaubajeva 15/21 CFR Aleksandra Kosteniuk 12.5/17 CFR Valentina Gunina ir CFR Polina Šuvalova 12/17 3'+2" “ “ 17 105[17]
2022 gruodžio 29–30 Almata Kazachstanas Bibisara Asaubajeva 13/17 Indija Humpy Koneru 12,5/17 CFR Polina Šuvalova 12/17 3'+2" “ “ 17 99[25][26]
2023 gruodžio 29-30 Samarkandas FIDE Valentina Gunina 14/17 Šveicarija Aleksandra Kosteniuk 13,5/17 Kinijos LR Čžu Czinjer 12,5/17 3’+2” “ “ 17 118[27]
  1. „FIDE pasaulio greitųjų ir žaibo čempionatų nuostatai“ (PDF) (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-26.
  2. 2,0 2,1 „Herceg-Novi 1970“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
  3. 3,0 3,1 „Griščiukas laimi FIDE pasaulio žaibo čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
  4. 4,0 4,1 „Ivančiukas laimi pasaulio žaibo čempionatą, Anandas antras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
  5. 5,0 5,1 „4-asis pasaulio žaibo čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
  6. 6,0 6,1 „Pasaulio žaibo čempionatas: Karlsenas laimi lenkdamas 3,5 taško artimiausią varžovą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
  7. 7,0 7,1 „Pasaulio žaibo čempionatas: Aronianas laimi pasaulio žaibo čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
  8. 8,0 8,1 „2012 m. pasaulio greitųjų ir žaibo čempionatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
  9. „S.W.I.F.T pasaulio žaibo čempionatas Briuselyje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
  10. „Lej Kvang Liemas tampa 2013 m. pasaulio žaibo šachmatų čempionu“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
  11. „2014 m. pasaulio žaibo čempionatas: Karlseno trys karūnos“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
  12. „2015 m. pasaulio žaibo čempionatas: Griščiukas trečią kartą laimi čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
  13. „Sergejus Karjakinas 2016 m. pasaulio žaibo šachmatų čempionas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
  14. 14,0 14,1 „2017 m. pasaulio greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
  15. „2018 m. pasaulio karaliaus Salmano atvirasis žaibo šachmatų čempionatas. Galutinė rezultatų lentelė po 21-mo rato“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
  16. 16,0 16,1 „2019 m. pasaulio greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
  17. 17,0 17,1 „2021 m. pasaulio greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
  18. „2022 m. atvirojo pasaulio žaibo šachmatų čempionato rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-31.
  19. „Žaibo šachmatų atvirojo turnyro rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-12-31.
  20. „2010 m. moterų pasaulio žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
  21. „2012 m. moterų pasaulio žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
  22. „2014 m. FIDE pasaulio moterų greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
  23. „2016 m. pasaulio greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
  24. „2018 m. pasaulio karaliaus Salmano moterų žaibo šachmatų čempionatas. Galutinė, po 17 ratų, rezultatų lentelė“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-05.
  25. „Pasaulio moterų žaibo šachmatų čempionato rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-31.
  26. „Magnusas Karlsenas ir Bibisara Asaubajeva laimi pasaulio žaibo šachmatų čempionatus“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-31.
  27. „Žaibo šachmatų moterų turnyro rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-12-31.

Išorinės nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trumpa greitųjų šachmatų istorija