Pasaulio žaibo šachmatų čempionatas
.jpg)
Pasaulio žaibo šachmatų čempionatas tai varžybos, skirtos išaiškinti pasaulio čempioną, žaidžiantį pagal žaibo šachmatų laiko kontrolę. Nuo 2012 m. FIDE kasmet rengia bendrus greitųjų ir žaibo šachmatų turnyrus. Rengiamas ir moterų pasaulio žaibo šachmatų čempionatas.
Čempionato nuostatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuostatai (dalyvių atranka, formatas, laiko kontrolė, nugalėtojų nustatymas ir apdovanojimai) laikui bėgant keitėsi. Žemiau pateikiami 2022 m. čempionato nuostatai.
Dalyvių atranka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teisę dalyvauti turi: žaidėjai, kurių reitingas yra bent 2550 bet kuriame iš dvylikos naujausių iki varžybų pradžios standartinio, greitųjų arba žaibo šachmatų FIDE reitingų sąrašų. Nepaisant jų titulo ar reitingo, (standartinių, greitųjų ar žaibo šachmatų) dabartiniai nacionaliniai čempionai, dešimt FIDE prezidento paskirtų žaidėjų. Beto, organizatoriai, savo nuožiura, gali pakviesti iki 15 papildomų žaidėjų.
Formatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Varžybos vyksta dvi dienas šveicariškąja sistema. Iš viso žaidžiamas 21 ratas po vieną partija.
Laiko kontrolė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kiekvienam žaidėjui iki partijos pabaigos skiriama laiko: 3 min. + 2 sek. nuo 1-o ėjimo.
Nugalėtojo nustatymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nugalėtojas nustatomas pagal taškus: pergalė – vienas, lygiosios – pusė, pralaimėjimas – nulis taškų. Daugiausiai taškų surinkęs dalyvis tampa nugalėtoju.
Keliems dalyviams, surinkus vienodai taškų, pirmumą turi žaidėjas, kurio pasirodymo turnyre papildomas rodiklis eilės tvarka yra aukštesnis:
- Bucholcas – 1;
- Bucholco koeficientas;
- varžovų žaibo reitingas;
- tarpusavio susitikimo rezultatas;
- burtų traukimas.[1]
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmąsias tris vietas dalyviai apdovanojami medaliais, o už pirmas 35 vietas, gauna piniginius prizus.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Greito žaidimo pradžia
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl iki XIX a. pabaigos greitieji šachmatai retai buvo žaidžiami, susijusi su laiko matavimu. Pirmieji šachmatų laikrodžiai, gaminti XIX a. devintajame dešimtmetyje, dar nebuvo pakankamai tvirti, kad atlaikytų žaidėjų, patekusių į ceitnotą, laikrodžio trankymą.
Apie žaibo šachmatų turnyrą 1897 m. spalio 17 d. britų laikraščio Lloyd's Weekly Newspaper rašė: " Vakar Londono Sičio klube vyko šachmatų turnyras kuriame 10 ėjimų reikėjo atlikti per 5 minutes Dalyvavo 32 žaidėjai."
1904 m. Heistingse buvo surengtas žaibo turnyras, kuriame dalyvavo 73 žaidėjai. Šachmatų klubo sekretorius Herbertas Dobelas, stovėdamas ant kėdės, kas 10 sek. varpeliu skambindavo žaidėjams, kad laikas daryti ėjimą. Vėliau, kad laikas daryti ėjimą, signalizuodavo specialiai sukonstruotas laikrodis.
1914 m. lapkričio 14 d. Londono laikraštyje Globe buvo pranešama apie kitokią greitųjų šachmatų su laikrodžiais žaidimo formą: "Daugybė žmonių žaidžia šachmatais su laikrodžiu ir tas kuris atsilieka penkiomis minutėmis nuo varžovo, pralaimi partiją….." Iki XX a. šeštojo dešimtmečio „penkių minučių šachmatų“ reikšmė pasikeitė į “kiekvienas žaidėjas iki partijos pabaigos turi penkias minutes”.
Čempionatai iki 2012 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis elitinių žaidėjų tarptautinis šachmatų turnyras įvyko Herceg Novyje 1970 m. balandžio 8 d. Dvylikos žaidėjų turnyre dalyvavo trys buvę pasaulio čempionai: Michailas Talis, Tigranas Petrosianas ir Vasilijus Smyslovas. Dalyviai ratų sistema žaidė po dvi partijas. Nugalėjo Robertas Fišeris, pelnęs 19 taškų, Michailas Talis (14,5), liko antras. Nors FIDE to nepripažino, manoma, kad tai galėjo būti pirmasis pasaulio žaibo čempionatas. [2]
2006 m rugsėjo m. Rišon Lezione (Izraelis), FIDE pravedė 1-ąjį pasaulio žaibo čempionatą. Ratų sistema žaistame 16 dalyvių turnyre Aleksandras Griščiukas ir Piotras Svidleris surinko po 10,5 taškų ir dėl pirmos vietos žaidė Armagedono partiją. A. Griščiukas, žaidęs baltosiomis figūromis pasiekė pergalę ir tapo pasaulio žaibo šachmatų čempionu.[3]
2007 m. Maskva. (4 min + 2 sek.) Čempionu tapo ukrainietis Vasylis Ivančukas ( 25,5 tįk. iš 38).[4]
2008 m.Almata. Nugalėjo kubietis Leinieris Dominguezas Perezas, 11,5 taško, [5]
2009 m. Maskva (3 min. + 2 sek.) nugalėjo Magnusas Karlsenas, surinkęs 31 tašką iš 42 galimų.[6]
2010 m. Maskva (3 min+2 sek.) Nugalėjo Levonas Aronianas (24,5 tšk.) [7]
Čempionatai po 2012 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2012 m. pasaulio žaibo ir greitųjų šachmatų pasaulio čempionatai buvo apjungti ir tapo reguliariomis kasmetinėmis varžybomis, su laiko kontrole: greitiesiems šachmatams - 15 min. + 10 sek, o. ir žaibo šachmatams 3 minutės + 2 sek.
Po atrankos turnyrų liepos 2-4 d. tris dienas Astanoje vyko finaliniai greitųjų, o po jų dvi dienas – žaibo turnyrai. Žaibo čempionatą laimėjo Aleksandras Griščiukas, surinkęs 20 tšk. iš 30 galimų.[8]
Atvirųjų čempionatų prizininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | Miestas | Nugalėtojas | Taškai | Antra vieta | Taškai | Trečia vieta | Taškai | Laikas | Sistema | Ratai | Dalyviai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1970 | Herceg Novis |  Robertas Fišeris |
19/22 |  Michailas Talis |
14,5/22 | Viktoras Korčnojus |
14/22 | 5 min. | Ratų sistema | 22 | 12[2] |
| 1987 | Briuselis | Garis Kasparovas |
17/22 |  Janas Timanas |
15/22 | Anatolijus Karpovas ir  Liubomiras Liubojevičius |
12,5/22 | 5 min. | Ratų sistema | 22 | 12[9] |
| 1988 | Sent Džonsas | Michailas Talis |
14,5 | Rafaelis Vaganianas |
12,5 |  Kirilas Georgijevas |
11,5 | 5 min. | Iki ketvirtfinalio po 4 partijas, nuo pusfinalio - 6 p. vieno minuso sistema | 5 | 32 |
| Data | Miestas | Nugalėtojas | Taškai | Antra vieta | Taškai | Trečia vieta | Taškai | Laikas | Sistema | Ratai | Dalyviai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2006 ( rugsėjo 5–7 d | Rišon Lezionas |  Aleksandras Griščiukas |
10.5/15 | Piotras Svidleris |
10.5/15 |  Teimuras Radžabovas |
10/15 | 4'+2" | Ratų sistema | 15 | 16[3] |
| 2007 lapkričio 21–22 | Maskva |  Vasylis Ivančukas |
25.5/38 |  Višvanatanas Anandas |
24.5/38 | Aleksandras Griščiukas |
23.5/38 | 4'+2" | Ratų sistema po 2 partijas | 38 | 20[4] |
| 2008 lapkričio 8 | Almata |  Leinieris Dominguezas |
11.5/15 | Vasylis Ivančukas |
11/15 | Piotras Svidleris |
10/15 | 5 min. | Ratų sistema | 15 | 16[5] |
| 2009 lapkričio 16–18 | Maskva |  Magnusas Karlsenas |
31/42 | Višvanatanas Anandas |
28/42 | Sergejus Karjakinas |
25/42 | 3'+2" | Ratų sistema po 2 partijas | 42 | 22[6] |
| 2010 (lapkričio 16–18 | Maskva |  Levonas Aronianas |
24.5/38 | Teimuras Radžabovas |
24/38 | Magnusas Karlsenas |
23.5/38 | 3'+2" | " " | 38 | 20[7] |
| 2012 liepos 9–10 | Astana | Aleksandras Griščiukas |
20/30 | Magnusas Karlsenas |
19.5/30 | Sergejus Karjakinas |
18.5/30 | 3'+2" | " " | 30 | 16[8] |
| 2013 birželio 9–10 | Chanty Mansijskas |  Lej Kang Liemas |
20.5/30 | Aleksandras Griščiukas |
20/30 | Ruslanas Ponomariovas |
20/30 | 3'+2" | Šveic. | 15 | 60[10] |
| 2014 birželio 19–20 | Dubajus | Magnusas Karlsenas |
17/21 | Janas Nepomniaščis |
16/21 |  Hikaru Nakamura |
16/21 | 3'+2" | “ ” | 21 | 116[11] |
| 2015 spalio 13–14 | Berlynas | Aleksandras Griščiukas |
15.5/21 |  Maksimas Vašje-Lagravas |
15/21 | Vladimiras Kramnikas |
15/21 | 3'+2" | “ ” | 21 | 188[12] |
| 2016 gruodžio 29–30 | Doha | Sergejus Karjakinas |
16.5/21 | Magnusas Karlsenas |
16,5/21 | Danielius Dubovas |
14,5/21 | 3'+2" | “ ” | 21 | 108[13] |
| 2017 gruodžio 29–30 | Rijadas | Magnusas Karlsenas |
16/21 | Sergejus Karjakinas |
14,5/21 | Višvanatanas Anandas |
14,5/21 | 3'+2" | “ ” | 21 | 138[14] |
| 2018 gruodžio 29–30 | Sankt Peterburgas | Magnusas Karlsenas |
17/21 |  Janas-Kšištofas Duda |
16,5/21 | Hikaru Nakamura |
14,5/21 | 3'+2" | “ ” | 21 | 202[15] |
| 2019 gruodžio 29–30 | Maskva | Magnusas Karlsenas |
16.5/21 | Hikaru Nakamura |
16,5/21 | Vladimiras Kramnikas |
15/21 | 3'+2" | “ ” | 21 | 206[16] |
| 2020 | Neįvyko | ||||||||||
| 2021 gruodžio 29–30 | Varšuva | Maksimas Vašjė-Lagravas |
15/21 | Janas-Kšištofas Duda |
15/21 | Alireza Firuzdža |
15/21 | 3'+2" | “ ” | 21 | 179[17] |
| 2022 gruodžio 29–30 | Almata | Magnusas Karlsenas |
16/21 | Hikaru Nakamura |
15/21 | Haikas M. Martirosianas |
15/21 | 3'+2" | “ ” | 21 | 176[18] |
| 2023 gruodžio 29-30 d. | Samarkandas | Magnusas Karlsenas |
16/21 |  Danilas Dubovas |
15,5/21 | Vladislavas Artemjevas |
15/21 | 3’+2’’ | " " | 21 | 206[19] |
Pastaba. Užrašas „10,5/15“ reiškia, kad sužaidus 15 partijų, surinkta 10,5 taško. Užrašas 3‘+2“ – 3 min. + 2 sek. po kiekvieno ėjimo.
Moterų čempionatų prizininkės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Data | Miestas | Čempionė | Taškai | Antra vieta | Taškai | Trečia vieta | Taškai | Laikas | Sistema | Ratai | Dalyvės |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2010 rugsėjo 17–18 | Maskva | Katerina Lagno |
20/30 | Tatjana Kosintseva |
19/30 | Valentina Gunina |
18,5/30 | 3'+2" | Ratų sistema po 2 partijas | 15 | 16[20] |
| 2012 birželio 4-5 | Batumis | Valentina Gunina |
13/15 | Natalija Žukova |
10,5/15 |  Ana Muzyčiuk |
10,5/15 | 4'+2" | Šveicariškoji sistema | 15 | 50[21] |
| 2014 balandžio 26 - 28 | Chanty Mansijskas | Ana Muzyčiuk |
23/30 |  Nana Dzagnidzė |
20.5/30 | Tatjana Kosintseva |
20/30 | 3'+2" | Ratų sistema po 2 partijas | 15 | 34[22] |
| 2016 gruodžio 29–30 | Doha | Ana Muzyčiuk |
13/17 | Valentina Gunina |
12.5/17 | Katerina Lagno |
12.5/17 | 3'+2" | Ratų sistema | 17 | 34[23] |
| 2017 gruodžio 25–30 | Rijadas | Nana Dzagnidzė |
16,5/21 | Valentina Gunina |
16/21 |  Džju Vendžjin |
14/21 | 3'+2" | Šveicariškoji sistema | 21 | 100[14] |
| 2018 gruodžio 29–30 | Sankt Peterburgas | Katerina Lagno |
13.5/17 |  Sarasadat Khademalsharieh |
13/17 | Lei Tingjie |
12.5/17 | 3'+2" | “ “ | 17 | 125[24] |
| 2019 gruodžio 26– 30 | Maskva | Katerina Lagno |
13/17 | Ana Muzyčiuk |
12.5/17 | Tan Džunji ir Valentina Gunina |
12/17 | 3'+2" | “ “ | 17 | 122[16] |
| 2020 | Neįvyko | ||||||||||
| 2021 gruodžio 26–30 | Varšuva |  Bibisara Asaubajeva |
15/21 | CFR Aleksandra Kosteniuk | 12.5/17 | CFR Valentina Gunina ir CFR Polina Šuvalova | 12/17 | 3'+2" | “ “ | 17 | 105[17] |
| 2022 gruodžio 29–30 | Almata | Bibisara Asaubajeva |
13/17 | Humpy Koneru |
12,5/17 | CFR Polina Šuvalova | 12/17 | 3'+2" | “ “ | 17 | 99[25][26] |
| 2023 gruodžio 29-30 | Samarkandas | Valentina Gunina |
14/17 |  Aleksandra Kosteniuk |
13,5/17 | Čžu Czinjer |
12,5/17 | 3’+2” | “ “ | 17 | 118[27] |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „FIDE pasaulio greitųjų ir žaibo čempionatų nuostatai“ (PDF) (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-26.
- ↑ 2,0 2,1 „Herceg-Novi 1970“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ 3,0 3,1 „Griščiukas laimi FIDE pasaulio žaibo čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ 4,0 4,1 „Ivančiukas laimi pasaulio žaibo čempionatą, Anandas antras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ 5,0 5,1 „4-asis pasaulio žaibo čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ 6,0 6,1 „Pasaulio žaibo čempionatas: Karlsenas laimi lenkdamas 3,5 taško artimiausią varžovą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ 7,0 7,1 „Pasaulio žaibo čempionatas: Aronianas laimi pasaulio žaibo čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ 8,0 8,1 „2012 m. pasaulio greitųjų ir žaibo čempionatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ „S.W.I.F.T pasaulio žaibo čempionatas Briuselyje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
- ↑ „Lej Kvang Liemas tampa 2013 m. pasaulio žaibo šachmatų čempionu“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
- ↑ „2014 m. pasaulio žaibo čempionatas: Karlseno trys karūnos“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
- ↑ „2015 m. pasaulio žaibo čempionatas: Griščiukas trečią kartą laimi čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
- ↑ „Sergejus Karjakinas 2016 m. pasaulio žaibo šachmatų čempionas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
- ↑ 14,0 14,1 „2017 m. pasaulio greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
- ↑ „2018 m. pasaulio karaliaus Salmano atvirasis žaibo šachmatų čempionatas. Galutinė rezultatų lentelė po 21-mo rato“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
- ↑ 16,0 16,1 „2019 m. pasaulio greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
- ↑ 17,0 17,1 „2021 m. pasaulio greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-24.
- ↑ „2022 m. atvirojo pasaulio žaibo šachmatų čempionato rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-31.
- ↑ „Žaibo šachmatų atvirojo turnyro rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-12-31.
- ↑ „2010 m. moterų pasaulio žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
- ↑ „2012 m. moterų pasaulio žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
- ↑ „2014 m. FIDE pasaulio moterų greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
- ↑ „2016 m. pasaulio greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
- ↑ „2018 m. pasaulio karaliaus Salmano moterų žaibo šachmatų čempionatas. Galutinė, po 17 ratų, rezultatų lentelė“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-05.
- ↑ „Pasaulio moterų žaibo šachmatų čempionato rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-31.
- ↑ „Magnusas Karlsenas ir Bibisara Asaubajeva laimi pasaulio žaibo šachmatų čempionatus“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-12-31.
- ↑ „Žaibo šachmatų moterų turnyro rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-12-31.