Paprastasis gružlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Gobio gobio
Gružlys (Gobio gobio)
Paprastasis gružlys (Gobio gobio)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
(Wikispecies-logo.svg Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Būrys: Karpžuvės
(Wikispecies-logo.svg Cypriniformes)
Šeima: Karpinės
(Wikispecies-logo.svg Cyprinidae)
Gentis: Gružliai
(Wikispecies-logo.svg Gobio)
Rūšis: Paprastasis gružlys
(Wikispecies-logo.svg Gobio gobio)
Binomas
Gobio gobio
Linnaeus, 1758

Paprastasis gružlỹs (lot. Gobio gobio, angl. Gudgeon, vok. Gründling) – karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvis.

Kiti lietuviški pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji gružliai įvairiuose Lietuvos regionuose vadinami gana skirtingai. Suduvoje dažniausiai vadinamas:grùžlis, grùžė, gružė̃, grùžas. Aukštaitijoje: kelbùkas. Kuršių marių regione ši žuvis dar vadinama kilbuku. Dzūkijoje: kélbas, kìlbas. Turi dar ir tokius pavadinimus: zablys, guirė, gramzdė, kriaunis. Žemaitiškai vadinamas roboilis, goirė, grondols, grondolīs.

Kūno matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugusio paprastojo grūžlio kūno ilgis esti nuo 8 cm, ir dažniausiai pasitaiko 10-15 cm ilgio, svoris 50-100 g. Latvijoje dažniausiai pasitaiko 14 cm ilgio ir 37 g svorio. Maksimalus paprastųjų gružlių kūno ilgis gali siekti iki 25 cm, svoris iki 350 g[2].

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastojo gružlio dydis, spalva, ūselių ilgis labai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Kūnas žemas, apvalus, ties galva storas, su ilga uodegine dalimi. Nugara rausva ar žalsva. Šonai šviesiai pilki arba rusvi su 8 - 12 juodomis ar žalsvomis dėmėmis. Pilvas gelsvai baltas. Žvynai stambūs, ploni. Akys gana didelės ir judrios. Lūpos storos. Apatinės žiotys su ūseliais kampuose.

Veisimasis ir augimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neršto metu patinai patamsėja ir jų kūną išberia balsvi spuogeliai. Neršia porcijomis 1-3 tūkstančius ikrelių ant smėlio gegužės - birželio, kada vandens temperatūra sušyla iki +12C +15 C. Ikreliai apvalūs, lipnūs, pilkšvi 1,3-1,5 mm, randami krūvelėmis ant dugno. Embrionai vystosi 10-12 parų. Išsiritusios lervos 4,5-5 mm ilgio. Subręsta trečiais gyvenimo metais.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaunikliai minta zooplanktonu, vėliau smulkiais dugniniais bestuburiais. Suaugę minta dugne gyvenančiais bestuburiais, kirmėlėmis, vabzdžių, ypač trūklių lervomis, vėžiagyviais, vandens augalais. Minta ir kitų žuvų ikrais.

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitę dalyje Europos, tai Šiaurės, Baltijos, Baltosios jūrų ir Volgos upės baseinai.

Paplitimas Lietuvoje ir gyvenamas biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje labai dažna gėlavandenė žuvis. Paprastieji gružliai paplitę švariose, srauniose upėse, Kauno ir Kuršių mariose, retesni pratakiuose ežeruose. Dažniausiai laikosi tuntais sekliose vietose upės ar ežero dugne, žemiau rėvų, o jeigu srovė nestipri, tai ir pačiose rėvose. Į paviršių nepakyla. Mėgsta vidutinio sraunumo ar apysraunias, seklias, smėlėtas ar žvirgždėtas, neapaugusias ar beveik neapaugusias vandens augalija vietas.

Paprastųjų gružlių priešai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apart žmogaus, pagrindiniai jų priešai upėse ir ežeruose gyvenančios plėšriosios žuvys - paprastosios vėgėlės, europinės lydekos, paprastieji starkiai.

Žvejyba ir žuviena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji gružliai yra geras masalas žvejojant plėšriąsias žuvis. Paprastuosius gružlius lengva suvylioti įbridus į vandenį ir su kojomis lengvai išjudinus smėlį. Jie godžiai puola ir ant kabliuko užnertą slieką ar net jo mažą gabalėlį. Paprastojo gružlio žuviena labai skani.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudota literatūra ir kiti šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Gobio gobio“. IUCN Red list. 
  2. latvijasdaba.lv / grundulis | Latvių k.
Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]