Pamario kraštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Mingės upė pamaryje

Pamario kraštas - regionas, kurį sudaro visa Šilutės rajono vakarinė dalis palei Nemuną, Kuršių marias, jam priklauso užliejamos pavasario pievos, Žalgirio miškas ir Rusnės sala, Ventė ir Kintai. Tai labai savitas kraštas, kuriame galima išskirti kelių etninių kultūrų ištakas. Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos priklausė Didžiajai Lietuvai, tad ir šių miestelių pastatai, architektūra skyrėsi nuo Klaipėdos krašte įprastos statybos. Kintai, Rusnė, KatyčiaiMažosios Lietuvos miesteliai, yra visai kitokio savitumo.

1992 m. Pamario krašte buvo įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas, kuris užima per 29 tūkst. ha. Jis apima Nemuno deltos dalį su Ventės ragu ir Rusnės sala. Pietinė parko riba driekiasi prie Rusnės upės – šitaip vadinamas Nemunas žemiau Pagėgių, nuo Gilijos atsišakojimo. Per parko teritoriją driekiasi ArktiesEuropos – Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Ventės rage, labiausiai į vakarus nutolusiame Šilutės rajono taške, prof. Tadas Ivanauskas 1929 m. įkūrė paukščių žiedavimo stotį. Per 70 metų, kai čia žieduojami paukščiai, ornitologai žiedavo daugiau kaip milijoną sparnuočių.

Potvyniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskirtinė Pamario krašto problema - pavasariniai Pamario krašto potvyniai (nors jie ištinka ir kitais metų laikais). Kasmet užliejama apie 400 tūkst. ha pievų. Pirmasis Nemuno žemupyje 1840 m. supiltas Rusnės pylimas, o pirmoji vandens pumpavimo stotis pastatyta Uostadvaryje 1907 m. Nemuno deltos regioniniam parkui visai ir iš dalies priklauso 21 polderis, o apskritai gyventojus nuo potvynio saugo polderinė sistema su 39 siurblinėmis. Nuo 1997 m. Šilutės rajono savivaldybė, kartu su Latvijos, Estijos ir Švedijos partneriais dalyvauja projekte “Baltic Sea Planet”.