Pamario krašto potvyniai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Potvynis Šlažų kaimo apylinkėse

Pamario krašto potvyniai dažniausiai vyksta pavasarį, kai didžiausia Lietuvos upė Nemunas išsilieja iš krantų. Potvynis apsemia per 50 km kelių. Pavasario potvynis yra tik šiam kraštui būdingas reiškinys. Šilutės rajone potvynis paprastai apsemia 14000 hektarų teritoriją. Daug rečiau potvynis būna žiemą ar rudenį. Pavasarinis potvynis dažniausiai užlieja tą nemažą Pamario krašto pievų dalį. Pavasario potvynio metu, per 2 mėnesius į Kuršių marias suplūsta 2/5 metinio Nemuno vandens nuotėkio. Nemunas, vidutiniškai nešdamas 700 m³ vandens, savo nuotėkį padidina 12 kartų. Dažniausiai potvynis užlieja Šlažų ir Žalgirio kaimo apylinkes, potvynis visiškai užlieja ir Žalgirio mišką. 1994 m. buvo įvyko didžiausias potvynis; tuomet buvo apsemta virš 47000 ha teritorijos.

Išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes, ardo kelius, krantines, derlingus žemės plotus užneša nešmenimis. Kasmet potvyniai atneša daug nuostolių. Užliejamų plotų gyventojai ir valdžia bando kovoti su vandens stichija. Aukštinami pylimai ir pilami nauji, tvirtinami upių krantai. Prieš prasidedant ledonešiui, Nemuno žemupyje, norint išvengti ledų sangrūdų, juos laužo ledlaužis. Kartais ant ledo bandoma barstyti durpes. Virš užlietų plotų skraido Šilutės aviacijos lėktuvai. Jų pagalba buvo išgelbėta nemažai žmonių, atsidūrusių potvynio vandens glėbyje. Kita problema yra, kad nėra gilinamas Nemunas.

Užlietas Šilutės – Rusnės kelias

Šilutės – Rusnės kelias

Dažniausiai potvynis užlieja Šilutės – Rusnės kelią. Gylis dažniausiai būna nevienodas dėl iškritusių kritulių. Kai ant kelio vanduo siekia 20 cm, kelias tuomet tampa nebepravažiuojamas. Tuomet automobiliai į Rusnę keliami specialiu tralu. 1994 m. vandens gylis ant kelio siekė 1,4 m. Susisiekimas su Rusne buvo neįmanomas.