Katyčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie kaimą Šilalės rajone žr. Katyčiai (Šilalė).
Portal.svg
Katyčiai
Katyčiai.jpg
Katyčių pagrindinė gatvė
Katyciuherbas.png

Katyčiai
Koordinatės 55°17′20″N 21°49′41″E / 55.289°N 21.828°E / 55.289; 21.828 (Katyčiai)Koordinatės: 55°17′20″N 21°49′41″E / 55.289°N 21.828°E / 55.289; 21.828 (Katyčiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Katyčių seniūnija
Gyventojų skaičius 526 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KatyčiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Katýčiai
Kilmininkas: Katýčių
Naudininkas: Katýčiams
Galininkas: Katýčius
Įnagininkas: Katýčiais
Vietininkas: Katýčiuose

Katyčiai – miestelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio Žemaičių NaumiestisRukai, 12 km į pietryčius nuo Žemaičių Naumiesčio, abipus Šyšos upės. Seniūnijos, seniūnaitijos ir evangelikų liuteronų parapijos centras.

Reformacijos 500 m. jubiliejaus iškaba 2017 m. rudenį

Yra Katyčių pagrindinė mokykla, paštas (LT-99011), vaikų darželis (nuo 1947 m.), biblioteka, medicinos punktas, vaistinė, Šilutės medicinos centro Šeimos gydytojo kabinetas. Veikia katalikų Švč. Mergelės Marijos Globos koplyčia.[2]

Miestelio plano struktūra radialinė. Dauguma pastatų išsidėstę palei kelius, kurie eina į Šilutę, Ž. Naumiestį, Stoniškius. Katyčių miestelio architektūriniai paminklai:

Ilgą laiką buvo manoma, kad į vakarus nuo Katyčių yra XVII a.XVIII a. karinių įtvirtinimų pylimas, tačiau naujausi objekto žvalgymai parodė, kad tai buvęs ledynmečio darinys – ozas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stogastulpis su įrašyta Katyčių istorija

Pagal 1422 m. Melno taikos sutartį Katyčių gyvenvietės teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai. 14511485 m. Žemaičių seniūnas Jonas Kęsgaila įkūrė dvarą. 1533 m. Prūsijos kunigaikštystė užgrobė Katyčių kaimo žemes, kadangi Ldk Žygimantas Senasis priėmė vasalo priesaiką iš Prūsijos kunigaikščio, sūnėno Albrechto Brandenburgiečio, kuriam perleido dalį Žemaitijos su Katyčiais. [3] Nors nuo 1525 m. Prūsija buvo Lenkijos karalystės vasalė, o Lenkijos kKatyčių istorija. Stogastulpis.JPGaralius Žygimantas Senasis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas, Katyčiai nebuvo grąžinti Lietuvai, o nuo 1555 m. atiteko Prūsijai. 15551939 m. vokiečių dokumentuose, žemėlapiuose Katyčiai vadinami Kotyca, Koadjuthen, Koadjuten, Coadjuthen, Katytiai, Kottiten ir t. t.

1568 m. pastatyta pilis, apie 1574 m. – Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia. XVIII a. gyveno nemažai prekybininkų, vyko dideli turgūs. XVIII a. pr. ir XIX a. pirmoje pusėje nuo maro ir choleros epidemijų išmirė žymi dalis Katyčių kaimo gyventojų ir į jų vietą buvo atkelti kolonistai vokiečiai, kurie 1861 m. sudarė 80 proc. Katyčių gyventojų. 1734 m. pastatyta nauja Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia. 1817 m. miestelis sudegė. Nuo 1891 m. Katyčiuose prekiauta lietuviškomis knygomis

1905 m. Katyčiuose lietuvių buvo 30 proc. 1911 m. įkurta lietuvių jaunimo kultūros draugija Vainikas, turėjo 145 narius, biblioteką. 19151919 m. čia kunigavo Vilius Gaigalaitis. 1922 m. pabaigoje Katyčiuose įsteigtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius. 1923 m. Katyčiai atiteko Lietuvai.

Nepriklausomybės metais veikė draugija Santara, Katyčių giedotojų draugija, apie 1926 m. pastatytas vandens malūnas, kuris pokaryje kurį laiką miesteliui tiekė elektros energiją, buvo dvi pradžios mokyklos, valsčiaus policijos įstaiga, paštas, vaistinė, lietuvių bankelis, taupomoji skolinamoji kasa, draudimo įstaiga, kelios amatų dirbtuvės, plytinė, keletą krautuvių.

19501992 m. paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Po II pasaulinio karo Katyčiuose labai pasikeitė gyventojai – baigiantis karui dalis pasitraukė į Vakarus, o į jų vietą užpildė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių.

Bažnyčia 1955 m. sovietinės valdžios nacionalizuota, paversta kultūros namais, 1991 m. tikinčiųjų bendruomenė ją atgavo. [4]

2011 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-835 patvirtino Katyčių herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
14511485 m. Jurbarko seniūnija
18181920 m. Katyčių valsčiaus centras Tilžės apskritis
19231939 m. Pagėgių apskritis
19391945 m. Gumbinės apygarda
19451950 m.
19501953 m. Katyčių apylinkės centras Pagėgių rajonas Klaipėdos sritis
19531962 m.
19621977 m. Šilutės rajonas
19771995 m. Usėnų apylinkė
1995 Katyčių seniūnijos centras Šilutės rajono savivaldybė Klaipėdos apskritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1977 m.[6] 1979 m.sur. 1985 m.[7] 1997 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
882
iš jų 263 lietuviai
936 1 200 638 651 590 674 618 774 737 526


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katyčiuose gimė:

Katyčių kapinėse palaidoti:

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukariu Katyčiai garsėjo savo lengvosios atletikos sportininkais. 1927 m. ir 1928 m. Greta Šoksaitė tapo Lietuvos rutulio stūmimo čempione bei iškovojo bronzas ieties metime ir 200 m sprinte. 1929 m. Erika Kveselytė tapo Lietuvos 100 m sprinto bėgimo čempione bei laimėjo bronzą disko metime.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Katyčių varpinė
  3. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 114–115 p.
  4. Algimantas Miškinis. Katyčiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 569 psl.
  5. Katyčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 79 psl.
  6. Katyčiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 374 psl.
  7. Algimantas Miškinis ir kt. Katyčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 237 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png ŠILUTĖ – 26 km
ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 12 km
DEGUČIAI – 5 km
Blank-50px.png
PAŠYŠIAI – 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Stubriai – 6 km
USĖNAI – 11 km
RUKAI – 11 km
Sartininkai – 8 km