Nužeco Stacjos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nužeco Stacjos valsčius
lenk. Gmina Nurzec-Stacja
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Semiatičės apskritis
Administracinis centras Nužec Stacja
Gyventojų (2004) 4 571
Plotas 214,96 km²
Tankumas (2004) 21 žm./km²
Teritorijos kodas 2010072
Pašto kodas PL 17-330
Tel. kodas 85
Tinklalapis www.nurzec-stacja.eu/

Nužeco Stacjos valsčius (lenk. Gmina Nurzec-Stacja) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Nužec Stacja. Ribojasi su Čeremchos, Mielniko, Mileičicės, Semiatičės valsčiais ir Gudija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Po unijos rytinė valsčiaus dalis ir toliau priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijai iki 1795 metų, o vakarinė dalis 15691795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.[3][4] Rytinė valsčiaus dalis 17951796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 17961801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Vakarinė valsčiaus dalis 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 18071842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 18421914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, Semiatičės rajonui. 19411944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451954 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Klukovičės ir Nužeco valsčiams. 19451999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 214,96 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 50%
  • miškai: 43%
  • vandens telkiniai: 7%

Valsčius sudaro 14,73% Semiatičės apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 4571 100% 2278 49,8% 2293 50,2%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
21,3 10,6 10,7

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1312,15 zlotai.[7]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 4 920 žmonės:[8]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anusinas, Augustinka, Borisovščizna, Chaniai, Chursai, Dambrova Lešna, Gajuvka, Grabarka, Grabarka Klaštoras, Klukoviče, Klukoviče Kolonija, Litvinoviče, Moščona Panska, Nurčikas, Nurčik Kolonija, Nužecas, Nužec Kiselevas, Nužec Kolonija, Nužec Stacja, Piščatka, Semichoče, Siče, Sokule, Stolbce, Šumiluvka, Tartakas, Telatiče, Timianka, Vakuloviče, Verpolas, Vičulkai, Vulka Nužecka, Zablociai, Zalesiai ir Žerčice.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]