Grodzisko valsčius
| Grodzisko valsčius lenk. Gmina Grodzisk | |
|---|---|
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Semiatičės apskritis |
| Administracinis centras | Grodziskas (Semiatičės apskritis) |
| Gyventojų | 4 690 |
| Plotas | 203,21 km² |
| Tankumas | 23 žm./km² |
| Teritorijos kodas | 2010042 |
| Pašto kodas | PL 17-315 |
| Tel. kodas | 85 |
| Tinklalapis | ug-grodzisk.pbip.pl/ |
Grodzisko valsčius (lenk. Gmina Grodzisk) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Grodziskas. Ribojasi su Bransko, Cechanoveco, Drohičino, Dziadkovicės, Perlejevo, Rudkos ir Semiatičės valsčiais.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, Semiatičės rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 203,21 km², iš kurių:
- ariama žemė: 65%
- miškai: 29%
- vandens telkiniai: 6%
Valsčius sudaro 13,92% Semiatičės apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 4690 | 100% | 2289 | 48,8% | 2401 | 51,2% |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
23,1 | 11,3 | 11,8 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1241,98 zlotai.[7]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aleksandrovas, Biševas, Boguše Litevka, Čaje, Čarna Cerkievna, Čarna Šrednia, Čarna Vielka, Dobrogoščas, Dolubovo Virembai, Drochlinas, Grodziskas, Jaščoltai, Kamiankai, Koricinai, Kosianka Borutai, Kosianka Lešna, Kosianka Trojanuvka, Kozlovas, Krakuvki Dombkai, Krakuvki Vlodkai, Krakuvki Zdzichai, Krinki Bialokunkai, Krinki Borove, Krinki Jarkai, Krinki Miklasai, Krinki Sobole, Luboviče, Makarkai, Mališčinas, Miežinuvka, Može, Neviarovo Pžibkai, Neviarovo Sochai, Nove Sipniai, Požezini Gientkai, Požezini Mendle, Ribaltai, Semionai, Stadnikai, Stara Kosianka, Stare Boguše, Stare Sipniai, Targoviskas, Žale, Žeri Bistre, Žeri Čubikai ir Žeri Pilakai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
| |||||||
