Drohičino valsčius
Drohičino valsčius lenk. Gmina Bielsk Podlaski | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | ![]() | ||||||
Vaivadija | ![]() | ||||||
Apskritis | Semiatičės apskritis | ||||||
Administracinis centras | Drohičinas (Palenkė) | ||||||
Gyventojų | 6 882 | ||||||
Plotas | 207,96 km² | ||||||
Tankumas | 33 žm./km² | ||||||
Teritorijos kodas | 3202610023 | ||||||
Pašto kodas | PL 17-312 | ||||||
Tel. kodas | 85 | ||||||
Tinklalapis | http://www.drohiczyn.pl/ |
Drohičino valsčius (lenk. Gmina Drohiczyn) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Drohičinas. Ribojasi su Grodzisko, Jablona Lackos, Korčevo, Perlejevo, Plateruvo, Repkų ir Semiatičės valsčiais.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919–1934 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Narojkų valsčiui. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1952–1954 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Ostrožanų ir Šledzianuvo valsčiams. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 207,96 km², iš kurių:
- ariama žemė: 81 %
- miškai: 10 %
- vandens telkiniai: 9 %
Valsčius sudaro 14,25 % Semiatičės apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]
Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Gyventojai | 6882 | 100 % | 3419 | 49,7 % | 3463 | 50,3 % |
Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
33,1 | 16,4 | 16,7 |
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1285,37 zlotai.[7]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2002 m. gyveno 7 120 žmonės:[8]
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Arbasi Duže, Arbasi Male, Brikai, Bujakai, Bužiskai, Chechlovas, Chrolovice, Chutkovice, Drohičinas, Klepače, Klizuvka, Kočerai, Lisovas, Lisovo Januvekas, Lopuše, Milevas, Milkovice Jankai, Milkovice Mačkai, Milkovice Paškai, Milkovice Stavkai, Minčevas, Narojkai, Obniže, Ostrožanai, Putkovice Nadolne, Putkovice Nagurne, Pžeseka, Rotkai, Runice, Sadai, Sekierkai, Senevice, Sitkai, Skiervinai, Smarklice, Smorčevas, Šledzianuvas, Tonkiele, Viežchuca Nadbužna, Viežchuca Nagurna, Vulka Zamkova ir Zajenčnikai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.)
|