Mielniko valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mielniko valsčius
lenk. Gmina Mielnik
POL gmina Mielnik COA.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Semiatičės apskritis
Administracinis centras: Mielnikas
Gyventojų (2004): 2 708
Plotas: 196,24 km²
Tankumas (2004): 14 žm./km²
Teritorijos kodas: 2010052
Pašto kodas: PL 17-307
Tel. kodas: 85
Tinklalapis: www.mielnik.com.pl/

Mielniko valsčius (lenk. Gmina Mielnik) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Mielnikas. Ribojasi su Konstantinuvo, Nužeco Stacjos, Sarnakų, Semiatičės valsčiais ir Gudija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Po unijos rytinė valsčiaus dalis ir toliau priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijai iki 1795 metų, o vakarinė dalis 1569-1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.[3][4] Rytinė valsčiaus dalis 1795-1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796-1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Vakarinė valsčiaus dalis 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui ir nuo 1807 m. prijungta prie Rusijos imperijos Gardino gubernijos. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919-1934 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Radziviluvkos valsčiui. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR. 1941-1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 196,24 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 35%
  • miškai: 59%
  • vandens telkiniai: 6%

Valsčius sudaro 13,44% Semiatičės apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 2708 100% 1412 52,1% 1296 47,9%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
13,8 7,2 6,6

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 2105,06 zlotai.[7]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 2 781 žmonės:[8]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Adamovas, Graboviecas, Homotai, Konskie Gurai, Koterka, Kudeliče, Mačkoviče, Mentna, Mielnikas, Moščona Krulevska, Nemiruvas, Oksiutiče, Oslovas, Pavloviče, Porembai, Radziviluvka, Sutnas, Tokarai, Vaikuvas ir Vilanovas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]