Semiatičės valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Semiatičės valsčius
lenk. Gmina Siemiatycze
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Semiatičės apskritis
Administracinis centras: Semiatiče
Gyventojų (2004): 6 546
Plotas: 227,14 km²
Tankumas (2004): 29 žm./km²
Teritorijos kodas: 2010092
Pašto kodas: PL 17-300
Tel. kodas: 85
Tinklalapis: bip.ug.siemiatycze.wrotapodlasia.pl/

Semiatičės valsčius (lenk. Gmina Siemiatycze) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Semiatiče. Ribojasi su Drohičino, Dziadkovicės, Grodzisko, Mielniko, Nužeco Stacjos, Plateruvo ir Sarnakų valsčiais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1952-1954 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Baciki Šrednių, Boratinec Ruskų, Čartajevo ir Krupicės valsčiams. 19451999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 227,14 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 71%
  • miškai: 22%
  • vandens telkiniai: 7%

Valsčius sudaro 15,56% Semiatičės apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 6546 100% 3259 49,8% 3287 50,2%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
28,8 14,3 14,5

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1205,35 zlotai.[7]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 6 665 žmonės:[8]

  • Lenkai - 96,7% (6 449);
  • Gudai - 2,7% (181);
  • Kiti - 0,52% (35).

1921 m. gyveno 7 869 žmonės:[9]

  • Lenkai - 55,1% (4 337);
  • Gudai - 43,2% (3 407);
  • Žydai - 1,51% (119);
  • Kiti - 0,07% (6).

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anusinas, Baciki Bližše, Baciki Dalše, Baciki Šredniai, Boratineco Lackai, Boratineco Ruskai, Cecele, Čartajevas, Gžibi Ožepai, Halasuvka, Hričkai, Kadlubas, Kajanka, Klekotovas, Klopoti Bankai, Klopoti Buinai, Klopoti Patrai, Klopoti Stanislavai, Klukovas, Koženiuvka Duža, Koženiuvka Mala, Kraseviče Čerepai, Kraseviče Jagielkai, Krupice, Kuligai, Lachuvka, Laskovščizna, Leščka, Močidlai, Ogrodnikai, Olendrai, Osolinas, Rogavka, Romanuvka, Semiatiče Stacja, Skivi Duže, Skivi Male, Slochi Anopolskiai, Stare Kraseviče, Šeršeniai, Tolvinas, Turna Duža, Turna Mala, Vierceno Dužai, Vierceno Malai, Viromiejkai, Vulka Biševska, Vulka Nadbužna ir Zalesiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]