Mileičicės valsčius
| Mileičicės valsčius lenk. Gmina Milejczyce | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Semiatičės apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Mileičicė | ||||||
| Gyventojų | 2 289 | ||||||
| Plotas | 151,79 km² | ||||||
| Tankumas | 15 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2010062 | ||||||
| Pašto kodas | PL 17-332 | ||||||
| Tel. kodas | 85 | ||||||
Mileičicės valsčius (lenk. Gmina Milejczyce) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Mileičicė. Ribojasi su Bočkų, Čeremchos, Dziadkovicės, Kleščelės ir Nužeco Stacjos valsčiais.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Po unijos rytinė valsčiaus dalis ir toliau priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijai iki 1795 metų, o vakarinė dalis 1569–1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.[3][4] Rytinė valsčiaus dalis 1795–1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Vakarinė valsčiaus dalis 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, Semiatičės rajonui. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 151,79 km², iš kurių:
- ariama žemė: 53 %
- miškai: 40 %
- vandens telkiniai: 7 %
Valsčius sudaro 10,4 % Semiatičės apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 2288 | 100% | 1198 | 52,3% | 1091 | 47,3% |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
15,1 | 7,9 | 7,2 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1264,9 zlotai.[7]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2002 m. gyveno 2 368 žmonės:[8]
|
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bielkai, Borovikai, Chankai, Choroščevas, Choroščevo Kolonija, Golubovščizna, Grabarka, Jaltuščikai, Klimkovičė, Košciukovičė, Levošė, Lubiejkai, Miedviežikai, Mikuličė, Mileičicė, Novosiulkai, Osinkai, Pokanevas, Pokanevo Kolonija, Rogačė, Sobiatinas ir Valkai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
| |||||||
