Beatričė Grincevičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Beatričė Grincevičiūtė (1911 m. lapkričio 28 d. Stolaukėlis, Bartninkų valsčius1988 m. lapkričio 17 d. Vilnius) – Lietuvos dainininkė (sopranas).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muzikos mokėsi namie, 1928 m. baigė Varšuvos aklųjų ir nebyliųjų institutą, 19331940 m. mokėsi Liaudies konservatorijoje Kaune ir 19331944 m. privačiai pas A. Sinkevičiūtę. Jos muzikiniam išprusimui įtakos turėjo Emilio Mlynarskio aplinka ir globa, 19211928 m. Varšuvoje gyveno jo šeimoje.

19311932 m. dirbo Kauno aklųjų institute. 1937 m. pradėjo dainuoti per radiją. Nuo 1943 m. rengė solo koncertus. 19441946 m. Lietuvos filharmonijos, 19461965 m. Lietuvos radijo solistė. Daug koncertavo su Baliu Dvarionu. Repertuarą sudarė daugiau kaip 1000 kūrinių – lietuvių ir kitų tautų liaudies dainos, kamerinė klasikinė muzika. Pirmoji atliko daugelį lietuvių kompozitorių dainų vaikams. Turėjo savitą lyrišką, šviesaus tembro balsą.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1994 m. Vilniuje veikia jos memorialinis butas muziejus. [1]

2011-ji metai aklųjų ir silpnaregių bendruomenėje paskelbti Beatričės metais. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, minėdama Lietuvos kamerinio dainavimo pradininkės ir šio žanro puoselėtojos gimimo 100-ąją sukaktį, inicijavo projektą „Susitikimas su Beatriče po 100 metų“ – mobilios edukacinės parodos parengimą. Paroda pristatyta artistės memorialiniame bute-muziejuje „Beatričės namai“, vėliau ji keliavo po gimtąjį Suvalkijos kraštą: Ilguvos dvare, Šakių viešojoje bibliotekoje, Kriūkų vidurinėje mokykloje, Prienų krašto muziejuje, Kaune.[2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • T. Sakalauskas. Beatričė. – Vilnius, 1982 m.
  • Esi graži ir nuostabi.. Dainininkės Beatričės Grincevičiūtės artimųjų laiškai ir atsiminimai, parengė J. Raškauskas. – Vilnius, 1998 m.
  • Beatričė Grincevičiūtė: prisiminimai (sud. Vladas Žukas). – Vilnius: Ogamas, 2004. – 226 p.: iliustr. – ISBN 9986-9399-9-2
  • Kas liko laiškuose: Beatričės Grincevičiūtės ir Juozo Urbšio laiškus pavarčius (sud. Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė). – V.: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2004. – 98 p.: iliustr. – ISBN 9955-11-348-0
  • Ilguva amžininkų atsiminimuose: straipsnių rinkinys (sud. Albinas Vaičiūnas). – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. – 85 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-33-374-6
  • Lietuvių liaudies dainos su Beatriče Grincevičiūte (sud. Renata Tarosaitė - Minkevičienė, Eglė Jokužytė). - VŠĮ "Verslas ar Menas" , 2016 m. - 34 p.: ISBN 978-609-95642-6-5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arvydas KaraškaBeatričė Grincevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 176 psl.
  2. Beatričės metų paskelbimas
  3. Beatričė Grincevičiūtė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 664 psl.