Žaliasis tiltas (Vilnius)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vilniaus žaliasis tiltas)
Jump to navigation Jump to search
Žaliasis tiltas
Green Bridge of Vilnius 2015.JPG

Žaliasis tiltas
54°41′28″ š. pl. 25°16′47″ r. ilg. / 54.69111°š. pl. 25.27972°r. ilg. / 54.69111; 25.27972 (Žaliasis tiltas (Vilnius))Koordinatės: 54°41′28″ š. pl. 25°16′47″ r. ilg. / 54.69111°š. pl. 25.27972°r. ilg. / 54.69111; 25.27972 (Žaliasis tiltas (Vilnius))
Informacija
Vieta Vilnius
Ilgis 102,9 m
Plotis 24 m
Aukštis 15 m
Pastatytas 1952 m.

Žaliasis tiltas – tiltas per Nerį Vilniuje. Ilgis 102,9 m., plotis 24 m., aukštis 15 m. Pastatytas 1952 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiltas XIX a. pr.
Tiltas XIX a. pab.

Tiltas šioje Vilniaus vietoje pirmą kartą pažymėtas 1386 m. 1529 m. Vilniaus vaivada Albertas Goštautas gavo karaliaus Žygimanto I privilegiją statyti naują tiltą, o darbai atskira karališka privilegija buvo pradėti 1530 m. tuometinio miesto pilininko Ulricho Hozijaus. Po jo mirties darbą tęsė jo sūnus Jonas, kuris 1536 m. baigė mūryti didelį tiltą su malksna dengtomis pastogėmis, krautuvėlėmis abiejose pusėse. Jis buvo vadinamas Didžiuoju arba Vilniaus tiltu.

Tiltas 1996 m.

1621 m. tiltas buvo atnaujintas Vilniaus miesto gyventojų sąskaita, o 1655 m., per tiltą traukiantis rusų kariuomenei, jis sudegė. Jo vietoje 1674 m. pagal pulkininko Džovanio Fredianio projektą karališkasis dailidė Fickas pastatė naują tiltą.

1766 m. tiltas dar kartą atnaujintas ir, šį nudažius žaliai, prigijo „Žaliojo“ vardas. 1812 m. birželio 28 d., prieš pat Napoleonui įžengiant į Vilnių, tiltas buvo padegtas, o 1813 m. – atstatytas. 1827 ir 1828 m. tiltas buvo atnaujintas, o 1848 m. – visiškai restauruotas[1].

1894 m. čia buvo pastatytas plieninių santvarų tiltas, kurį 1915 m. besitraukianti rusų kariuomenė nesėkmingai bandė susprogdinti. Tiltas 1944 m. naktį iš liepos 6 į 7 d. vokiečių susprogdintas kartu su vandens siurbline ir miesto elektrine.

Tiltas 2006 m.

Dabartinio tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė sovietinės armijos Pabaltijo karinės apygardos inžinerinis dalinys. 1952 m. tiltas buvo pavadintas Ivano Černiachovskio garbei ir papuoštas keturiomis skulptūrų grupėmis. 1990 m. tiltui grąžintas „Žaliojo“ vardas.

1977 ir 2006 m. tiltas buvo rekonstruotas.

Tarp Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų, Neries krantinėje, 2004 m. buvo įgyvendintas originalus projektas „Meilės krantai“ – sukurti užrašai „Aš tave myliu“ ir „Ir aš tave“, jo autorius menininkas Gitenis Umbrasas.[2][3]

„Grandinė“, autorius – Kunotas Vildžiūnas

2010 m. po tiltu buvo pritvirtinta skulptūra „Grandinė“[4].

2015 m. liepos 20-21 d. visos skulptūrų grupės buvo nukeltos.

Diskusija dėl tarybinių simbolių likimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus nepriklausomybę prasidėjo diskusijos dėl tarybinės propagandos simbolių (4 skulptūrų) nukėlimo. Skulptūrų perkėlimo idėjos šalininkus stabdė gana neigiamas visuomenės požiūris – 2010 m. apklausos duomenimis, iš 1024 apklaustųjų daugiau nei pusė (59,2 proc.) teigė nepritarią skulptūrų nukėlimui. Idėjai nukelti skulptūras sakė pritariantys tik 15,4 proc. apklaustųjų, apie ketvirtadalį (25,4 proc.) šiuo klausimu nuomonės nepareiškė.[5]

2015 m. Vilniaus savivaldybės sprendimu skulptūros buvo nukeltos pasiremiant jų būkle ir galimu pavojumi praeiviams. Klausimas dėl jų grąžinimo atidėtas neribotam laikui.[6][7]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Artimiausi tiltai per Nerį
prieš srovę: Žaliasis tiltas pasroviui:
Mindaugo tiltas Baltasis tiltas


Commons-logo.svg

Vikiteka