Indijos filosofija
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Indijos filosofija – Indijos filosofinių pažiūrų visuma, turinti dviejų su puse tūkstančių metų tradiciją.
Indijos filosofijos laikotarpiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Indijos filosofijos istorija skirstoma į 4 pagrindinius laikotarpius:
1. Vediškasis laikotarpis (1500 metai pr. m. e. – 600 metai pr. m. e.) – Vedų ir Upanišadų laikotarpis, kai formavosi indiškosios filosofijos ištakos.
2. Epiškasis laikotarpis (600 m. pr. m. e. – 200 metai m. e) – laikotarpis nuo ankstyvųjų Upanišadų iki filosofinių sistemų (Daršanų) atsiradimo.
3. Sutrų laikotarpis (nuo 200 m.) – sukauptos filosofinės medžiagos apibendrinimo laikotarpis.
4. Scholastinis laikotarpis (nuo ~II a.) – filosofinės polemikos laikotarpis.
Indijos filosofinės mokyklos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal tradicinius klasifikacijos principus indų filosofinės sistemos skirsomos į dvi dideles grupes: ortodoksinės filosofinės mokyklos (astika) ir neortodoksinės mokyklos (nastika):
- Astika (ortodoksinės filosofinės mokyklos, pripažįstančios vedų autoritetą)
- Nastika (neortodoksinės filosofinės mokyklos, atmetančios vedų autoritetą) – Čarvaka, Budizmas, Džainizmas.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Audrius Beinorius „Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje“. – Vilnius, Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, ISBN 9986-638-30-5