Mundų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mundų
PaplitimasPietų Azija
Kalbų skaičius23
Kilmėaustrinės
>austroazijinės
>>mundų
Geografinis paplitimas
Munda-Sprachen.png
Klasifikacijašiaurės mundų
pietų mundų

Mundų kalbos – kalbų grupė, priklausanti austroazijinių kalbų šeimai (toliausiai į vakarus nutolusios šios šeimos kalbos). Paplitusi Pietų Azijoje (vidurio ir rytų Indijoje, vietomis Bangladeše). Vartojamos mundų tautų grupės. Šios kalbos genetiškai susijusios su vietnamiečių, khmerų ir kai kuriomis kitomis Pietryčių Azijos kalbomis. Svarbiausia iš mundų kalbų yra santalų, kuria šneka >6 mln. žmonių. Kitų vartojimas negausus.

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mundų kalbos skirstomos į dvi pagrindines grupes – šiaurės (vartojamos Čhota Nagpuro plokščiakalnyje: Džarkhandas, Čhatisgarhas, Vakarų Bengalija, Orisa, Madhja Pradešas, Bangladešas) ir pietų (Orisa, Andhra Pradešas).

Vienas siūlomų mundų kalbų skirstymų (Gérard Diffloth, 1974 m.):

Gramatika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mundų kalbos turi 3 gramatinius skaičius (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita), 2 gimines (dvasingą ir bedvasę), skirtį tarp daugiskaitos 1 asmens (su manimi, be manęs), 6 priesagas, nurodančias nuosaką.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]