Georg Friedrich Händel

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Georgas Frydrichas Hendelis

Hendelis
Biografija
Pilnas vardas Georg Friedrich Händel
Gimė 1685 m. vasario 23 d.
Banner of the Holy Roman Emperor (after 1400).svg Halė, Šventoji Romos imperija
Mirė 1759 m. balandžio 14 d. (74 metai)
Union flag 1606 (Kings Colors).svg Londonas, Anglija
Žanrai klasikinė muzika (barokas)
Veikla kompozitorius
Instrumentai vargonai, klavesinas, smuikas
Aktyvumo metai 1702-1758

Georgas Frydrichas Hendelis (Georg Friedrich Händel; 1685 m. vasario 23 d. – 1759 m. balandžio 14 d.) – šalia J. S. Bacho, yra žymiausias Baroko pirmosios pusės kompozitorius. Jis apibendrino savo pirmtakų pasiekimus ir paliko daug kūrinių, kurie iki šiol neprarado savo meninės vertės.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

F. Hendelis gimė Halės mieste Vokietijos šiaurėje, kirpėjo – chirurgo šeimoje. Dar būdamas visai mažas, jis pradėjo groti klavesinu, smuiku, vargonais, o būdamas 11 metų parašė pirmuosius kūrinius.

Norėdamas išstudijuoti žinomiausių kompozitorių veiklą, G. F. Hendelis išvyko į Italiją, kur praleido ketverius metus. Čia jis sukūrė keletą operų ir kantatų, kurias pastatė Florencijos, Venecijos, Neapolio teatrai.

Ilgas G. F. Hendelio gyvenimo ir kūrybos laikotarpis susijęs su Londonu. Pirmoji čia pastatyta kompozitoriaus opera „Rinaldas“ (1711 m.) nustelbė kitų autorių kūrinius ir turėjo nepaprastą pasisekimą. G. F. Hendelis tapo Karaliaus Rūmų kompozitoriumi, o vėliau ėmė vadovauti operos teatrui. Atrodė, kad jo laukė puiki ateitis, turtas, šlovė, tačiau netrukus viskas pasikeitė. Pasigirdo balsai, kritikuojantys G. F. Hendelio rašomas „rimtąsias“ operas (opera seria), kurių puikios melodijos negalėjo atsverti dramaturgijos trūkumų. Kompozitoriui teko konkuruoti su kitais, iš užsienio kviečiamais muzikantais ir kovoti su dainininkų užgaidomis (jie mėgdavo „pagražinti“ arijas ir atlikdavo jas ne taip, kaip norėjo kompozitorius).

Didelį smūgį jam sudavė 1728 metais pastatyta „Elgetų opera“, kurioje buvo šaipomasi iš aristokratiškos muzikos, Karališkosios operos ir paties G. F. Hendelio. Teatrą teko uždaryti, tačiau kompozitorius nenusiminė: nuvykęs į Italiją, jis subūrė naują trupę ir vėl bandė „šturmuoti“ Londoną. Deja, jo laukė dar didesnė nesėkmė, o po kelerių metų bankrutavo ir trečiasis G. F. Hendelio organizuotas operos teatras. Laimei, kompozitorius pasižymėjo neišsenkančia energija ir net tada nesudėjo rankų.

Vieną po kitos jis kūrė didingas oratorijas, kurios sulaukė didžiulio pasisekimo. Šalia oratorijų rašė ir kitus kūrinius, grojo vargonais, dirigavo. Aplankęs gimtąjį miestą, jis grįžo į Angliją ir ten gyveno iki mirties. 1759 metais balandžio 14 d. grodamas „Messiah“ koncerte, G. F. Hendelis nualpo ir tą pačią dieną mirė. G. F. Hendelis palaidotas West Minsteryje, kartu su įžymiausiais anglų valstybės veikėjais, mokslininkais. Nepaisydami vokiškos kilmės, anglai jį laiko savo nacionaliniu kompozitoriumi.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai G. F. Hendelio kūrybos bruožai – humanizmas, nuoširdumas, paprastumas.

Oratorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Hendelis mėgo didelės apimties kūrinius, todėl jo kūryboje reikšmingiausią vietą užima oratorijos. Jis sukūrė 32 oratorijas. Iš jų žymiausios: „Izraelis Egipte“, „Mesijas“, „Samsonas“, „Judas Makabėjus“. Jos parašytos bibliniais tekstais. G. F. Hendeliui nerūpi meilės intriga (ką matome operose), jis vaizduoja ne atskirų veikėjų išgyvenimus, o liaudį ir jos kovas su priešais. Dėl to labai svarbus vaidmuo tenka chorams, o pačias oratorijas galima palyginti su didingais, iš akmens ar granito iškaltais paminklais.

Oratorija „Mesijas“ – viena didingiausių šio žanro G. F. Hendelio kūrinių. Joje atkuriama Kristaus gyvenimo istorija, paimta iš Evangelijos: I dalia – Kristaus gimimas ir vaikystė, II ir III – Jo darbai ir šlovė.

Kūrinys skirtas chorui, orkestrui ir keturiems solistams. Tai muzikinė drama, sprendžianti Dievo – žmogaus gyvenimo problemą. Ji primena didvyrio žuvimą herojinėse tragedijose: didvyrio pasiaukojanti mirtis atneša žmonėms, tautai laisvę ir išganymą.



Vikiteka