Midvėjaus atolas

Midvėjaus atolas (havajietiškai Pihemanu) – 6,23 km² ploto atolas, priklausantis Havajų Šiaurės Vakarų salų grupei, 92 km į rytus nuo Kurės atolo ir 140 km į vakarus nuo Perlo ir Hermeso atolo. Jį sudaro ovalus koralinis rifas ir kelios smėlio salos. Lagūnos plotas ~60 km².

Atole nėra nuolatinių gyventojų, o visas reikiamas maistas bei kiti produktai įvežami.

Midvėjaus pavadinimas siejamas su jo geografine padėtimi – santykine pusiaukele tarp Šiaurės Amerikos ir Azijos (angl. midway – „pusiaukelė“).

Midvėjus priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms (aneksuotas 1867 m.), turi užjūrio teritorijos statusą (kaip ir Guamas, Amerikos Samoa ir kt.)

Svarbiausi duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koordinatės: 28°12′N 177°21′W
Plotas: 6,23 km²
Ilgis: ~11 km
Plotis: ~11 km
Aukštis: 4 m
Gyventojų skaičius: nuolatinių gyventojų nėra.

Geografija ir geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koralinis Midvėjaus atolo rifas supa ~60 km² lagūną, kurioje yra dvi stambesnės salos - Smėlio sala (Sand island, 4,86 km²) ir Rytinė sala (Eastern island, 1,35 km²), ir kelios smulkios salelės. Salos virš vandenyno lygio iškilusios ~4 m., jose nutiesta 32 km kelių, daug vamzdynų, lėktuvų tūpimo - pakilimo takai.

Kaip ir kitos Havajų Šiaurės Vakarų salos, Midvėjus yra suirusio ugnikalnio, priklausančio Havajų – Imperatoriaus kalnagūbriui, viršūnė. Jis susiformavo prieš 28 mln. metų, kai ši Ramiojo vandenyno tektoninės plokštės vieta slinko virš karštojo taško, dabar esančio po povandeniniu Loihi ugnikalniu. Tada vulkaninė veikla iškėlė ugnikalnį, kuris po tam tikro geologinio laikotarpio užgeso, milžiniškas lavos svoris įlenkė Žemės plutą, ir ugnikalnis ėmė grimzti (manoma, kad kadaise Midvėjaus viršvandeninė teritorija buvo maždaug tokio dydžio kaip dabartinė Lanai sala), o jo pakraščiai apaugo koralais. Rifo aukštis apie 160 m^[1].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Midvėjaus atolą 1859 m. liepos 5 d., plaukdamas banginių žvejybos laivu „Gambia“, atrado kapitonas N. C. Midlbruksas (Middlebrooks) ir pavadino Bruko sala (Brook Islands). 1867 m. rugpjūčio 28 d. JAV aneksavo salą; po kurio laiko pavadinimas buvo pakeistas į Midvėjų. Tai vienintelė Havajų salyno dalis, nepriklausanti Havajų valstijai.

1903 m. čia įsikūrė transokeaninio kabelio tiesėjai – kompanijos Commercial Pacific Cable Company darbuotojai. Vėliau sala perduota valdyti JAV kariniam laivynui.

1935 m. Midvėjuje nutiesti tūpimo - pakilimo takai tarpiniams nutūpimams vykstant iš JAV į Rytų Aziją.

Antrojo pasaulinio karo metais Midvėjus vaidino svarbų strateginį vaidmenį: čia buvo įrengta karinė bazė, kuro sandėliai, uostas, 1941 m. vyko mūšiai tarp Japonijos ir JAV karo laivynų (Midvėjaus mūšis).

Fauna ir flora[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės gerokai pakeitė Midvėjaus ekosistemą. Jau 1869 m., nutarus Smėlio saloje įrengti uostą, koralinis rifas pradėtas sprogdinti. XX a. pradžioje sykiu su laikinais gyventojais čia atkeliavo naujų rūšių palmės, cikūnai, araukarijos, skruzdėlės, tarakonai, termitai ir kt.

Įveistos naujos rūšys: kitoms Havajų Šiaurės Vakarų saloms būdingi paukščiai: Laisano antys Anas laysanensis, Havajų gėlinukės Telespiza cantans. Apsaugai nuo vėjo pradėti auginti iš Australijos atvežti kazuarinių šeimos medžiai, kiti augalai. Šiuo metu iš maždaug dviejų šimtų Midvėjuje augančių augalų rūšių ~150 yra įvežtinės.