Havajai (sala)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Havajų sala iš kosmoso
Havajų salos padėtis salyne

Havajai – didžiausia Havajų salyno sala. Sąlyną sudaro 19 salų ir dar daugiau mažų salų ir rifų. Kad nekiltų painiavos tarp salyno ir salos pavadinimų, dažnai vadinama Didžiąja sala (angl. Big Island). Vulkaninės kilmės salos plotas 10 432 km² (didžiausia Jungtinių Amerikos Valstijų sala), taigi ji užima 62 % viso salyno ploto. Salos pavadinimas davė vardą ir visam salynui, kai karalius Kamehameha Didysis 1795 m. užkariavo beveik visą salyną ir pavadino jį savo gimtosios salos vardu.

Šiuo metu Havajuose gyvena ~160 000 nuolatinių gyventojų. Sostinė – Hilo miestas.

Svarbiausi duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Koordinatės: 19°34′N, 155°30′W
  • Plotas: 10 432 km²
  • Ilgis: ~149 km
  • Plotis: ~122 km
  • Kranto linijos ilgis: 428 km
  • Didžiausias aukštis: 4205 m (Mauna Kea)
  • Vidutinis aukštis: ~1200 m
  • Gyventojų skaičius: 158 000(2003 m.)

Geologija ir topografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Havajai yra piečiausia salyno sala, nuo šiauriau esančios Maui ją skira Alenuihaha sąsiauris. Ji, kaip ir kitos šio salyno salos, susiformavo virš karštojo taško – vietos, kurioje konvekciniai Žemės mantijos srautai pradegina litosferos plokštę ir iškelia ugnikalnius. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė po truputį (apie 9-10 cm per metus) slenka į šiaurę - šiaurės vakarus, anksčiau buvę aktyvūs ugnikalniai nutolo nuo karštojo taško ir po truputį nurimo. Šis reiškinys būdingas visoms Havajų saloms

Akaka krioklys

Havajų salą suformavo penki skirtingo geologinio amžiaus vulkaniniai skydai, išsiveržę vienas po kito (sąrašas pateikiamas pradedant seniausiu):

Salos plotas nuolatos didėja, kadangi aktyvūs Mauna Loa ir Kilauea nuolatos lieja lavą į vandenyną, taip augindami salą: vien tik Kilauea lavos srautai nuo 1983 iki 2002 metų praplėtė salą 220 ha.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XX a. vidurio svarbiausia Havajų salos ekonomikos šaka buvo cukranendrių auginimas, bet vėliau šis verslas ėmė nykti, ir 1996 m. uždaryta paskutinė cukranendrių plantacija. Šiandien salos ekonomikos pagrindas – turizmas. Iš žemės ūkio veiklų paminėtina galvijininkystė, orchidėjų ir papajų auginimas.

Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsamus Havajų valstijos žinynas

Koordinatės: 19°34′N 155°30′W / 19.567°N 155.500°W / 19.567; -155.500 Vikiteka