Nekerio sala
Nekerio sala – (havajietiškai Mokumanamana) – Havajų Šiaurės Vakarų salyno salelė 249 km į š.v. nuo Nihoa ir 690 km nuo Honolulu. Salos krantai aukšti ir statūs, paviršius uolėtas, dirvožemio beveik nėra.
Svarbiausi duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Koordinatės: 23°34′N, 164°42′W
- Plotas: 18,29 ha
- Ilgis: ~1200 m
- Plotis: ~200 m
- Kranto linijos ilgis: 3 km
- Aukštis: 84 m
- Negyvenama
Geologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Salelė yra daug didesnės, palaipsniui erodavusios salos likutis. Jos geologinė istorija analogiška kitoms šios grupės saloms - tai viršūnė suirusio ugnikalnio, priklausančio povandeniniam Havajų – Imperatoriaus kalnagūbriui, kuris susiformavo šiai tektoninės plokštės vietai slenkant virš karštojo taško, dabar esančio po povandeniniu Loihi ugnikalniu. Tada vulkaninė veikla iškėlė ugnikalnį, kuris po tam tikro geologinio laikotarpio užgeso, milžiniškas lavos svoris įlenkė Žemės plutą, ir ugnikalnis ėmė grimzti, o vandenyno poveikis nuolatos mažino salos teritoriją.
Tyrimų istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Saloje aptikta ilgalaikio žmonių buvimo pėdsakų. Čia stūkso vertikalių menhyrų pavidalo akmenų, naudotų religiniams, galbūt ir navigacijos tikslams, aptikta petroglifų (havajiečių kalba ki'i pohaku)[1]. Pasak havajiečių mitų, Nekerio sala buvo paskutinis legendinių „mažųjų žmonių“ (Menehune) prieglobstis po to, kai juos iš Kauai išvijo stipresnė polineziečių gentys. Kelionės į Mokumanamana nutrūko likus keliems šimtams metų iki pirmųjų europiečių apsilankymo.
Pirmasis europietis, išvydęs salą, buvo prancūzų keliautojas Žanas Fransua Laperūzas (Jean-François de La Pérouse), kuris priplaukė salą 1786 m. lapkričio 9 d., bet dėl prastų oro sąlygų neišsilaipino. Sala buvo pavadinta tuometinio Prancūzijos finansų ministro Žako Nekerio (Jacques Necker) garbei.
1857 m. salą aneksavo Havajų karalius Kamehameha IV, tačiau Havajų vėliava virš salos buvo iškelta tik 1894 m. gegužės 27 d.[2]
Fauna ir flora
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nekerio saloje peri žuvėdrinių šeimos atstovai Procelsterna cerulea ir Procelsterna albivitta, esama sraigių, plėšriavorių, erkių, 15 endeminių vabzdžių rūšių.
Nors prie Nekerio salos auga šešiolikos rūšių koralai, koralinių rifų fauna Nekerio salos apylinkėse nėra turtinga, nes stipri bangų mūša niokoja koralus, taigi gyvūnams lieka mažiau slėptuvių. Bet čia aptinkama nemažai pilkųjų ryklių, rajožuvių, pilkųjų rifešerių, Havajų ruonių vienuolių.
Išsilaipinti krante, kaip ir kitose Havajų Šiaurės Vakarų salose, galima tik gavus leidimą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.hawaiianatolls.org/about/mokumanamana.php Archyvuota kopija 2009-06-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [https://web.archive.org/web/20080509171418/http://www.janeresture.com/necker/ Archyvuota kopija 2008-05-09 iš Wayback Machine projekto.
23°34′ š. pl. 164°42′ v. ilg. / 23.567°š. pl. 164.700°r. ilg.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Išsamus Havajų valstijos žinynas
- Nekerio salai skirtas puslapis Archyvuota kopija 2008-05-09 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||||
