Maro rifas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Havajų Šiaurės Vakarų salos

Maro rifas (havajiečių kalba Nalukalala) – didžiausias Havajų salyno Šiaurės Vakarų salų koralinis rifas. Plotas ~1 935 km². Rifą 1820 m., plaukdamas banginių medžioklės laivu „Maro“, jį atrado kapitono Džozefas Alenas (Joseph Allen) (jis taip pat aptiko ir Gardnerio uolas).

Šio atolo forma neįprasta – ne būdingas ovalas ar apskritimas, bet išsibarsčiusi struktūra. Didžioji rifo dalis slypi po vandeniu. Didžiausias sausumos plotas (atoslūgio metu) ~4000 m².

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maro rifas yra suirusio ugnikalnio, priklausančio Havajų – Imperatoriaus kalnagūbriui, viršūnė. Jis, kaip ir kaimyniniai ugnikalniai, susiformavao, kai ši tektoninės plokštės vieta slinko virš karštojo taško, dabar esančio po povandeniniu Loihi ugnikalniu. Tada vulkaninė veikla iškėlė ugnikalnį, kuris po tam tikro geologinio laikotarpio užgeso, milžiniškas lavos svoris įlenkė Žemės plutą, ir ugnikalnis ėmė grimzti, o jo pakraščiai apaugo koralais.

Fauna ir flora[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atole gyvena 37 koralų rūšys (2000-2001 m. mokslinės ekspedicijos duomenys), gausu dumblių. Iš žuvų paminėtinos šeriadantinių, chirurgžuvinių, stauridinių, rifinių ryklių, galapaginių ryklių (Carcharhinus galapagensis) populiacijos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koordinatės: 25°25′ š. pl. 170°35′ v. ilg. / 25.417°š. pl. 170.583°r. ilg. / 25.417; 170.583