Houlando sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 0°48′ š. pl. 176°36′ v. ilg. / 0.800°š. pl. 176.600°r. ilg. / 0.800; 176.600

Salos nuotrauka
Houlando salos padėtis Ramiajame vandenyne

Houlando sala (angl. Howland Island) – negyvenama koralinė sala Ramiajame vandenyne, maždaug pusiaukelėje tarp Havajų ir Australijos, 68 km nuo artimiausios sausumos – negyvenamos Beikerio salos, geografiškai priklauso Fenikso saloms. Plotas – 4,5 km². Sala priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms, yra neinkorporuota teritorija ir įeina į JAV mažąsias pakraštines salas.

Sala 2,8 km ilgio ir iki 0,8 km pločio. Aukštis siekia 6 m. Salą supa koralinis rifas. Augmenija skurdi, auga tik žolės, krūmokšniai. Gėlo vandens nėra. Veisiasi žuvėdros, griciukai, akmenės, kiti jūriniai ir priekrančių paukščiai.

Spėjama, kad salą galėję anksčiau rasti polineziečiai ar mikroneziečiai, bet ji niekad nebuvo gyvenama. Šią negyvenamą salą 1822 m. atrado amerikiečių banginių medžioklės laivo kapitonas Džordžas B. Vortas. 1857 m. salą užėmė amerikiečiai ir iki 1878 m. kasė guaną. XIX a. į Houlando salos rifą atsitrenkę sudužo keletas laivų, 1935 m. amerikiečiai, norėdami įtvirtinti savo valdą nuo pretenzijas reiškusių britų, Houlando saloje įkūrė Itaskatauno koloniją ir atvežė naujakurių iš Havajų. Jie atliko meteorologinius stebėjimus ir ruošė pakilimo taką, turėjusį tapti tarpžemyninių lėktuvų kuro papildymo tašku. Pastatytas švyturys, radijo antena. 1941 m. salą subombardavo japonai, likę 2 gyventojai buvo evakuoti. 1943–1944 m. saloje veikė karinis aerodromas, amerikiečių naudotas kariniams veiksmams prieš japonus. 1974 m. sala paskelbta gamtos draustiniu.


Commons-logo.svg

Vikiteka