Maronas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Maronas (sen. gr. Μάρων) – graikų mitologijos personažas, Evanto sūnus, Dioniso ir Ariadnės anūkas, kai kada įvardijamas ir Oinopiono, Sileno arba Bakcho sūnumi, Sileno mokiniu. Buvo Apolono žynys Maronijoje (Trakija), čia būta ir jo paties šventovės.[1]

Odisėjui su savo draugais pagailėjus Marono ir jo šeimos, šis padovanojęs herojui itin stipraus gėrimo, svaiginančio net praskiedus 20 kartų. Jo prigirdęs, Odisėjas įveikęs Polifemą.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Schmitz, Leonhard (1867), "Maron", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston 
  2. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 168 psl.