Marmurinė katė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pardofelis marmorata
Marmurinė katė (Pardofelis marmorata)
Marmurinė katė (Pardofelis marmorata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Katiniai
(Wikispecies-logo.svg Felidae)
Pošeimis: Mažosios katės
(Wikispecies-logo.svg Felinae)
Gentis: Pardofelis
(Wikispecies-logo.svg Pardofelis)
Rūšis: Marmurinė katė
(Wikispecies-logo.svg Pardofelis marmorata)
Mokslinis pavadinimas
Pardofelis marmorata
Martin, 1837
Marmurinės katės natūralus paplitimo arelas
Marmurinės katės natūralus paplitimo arelas

Marmurinė katė (lot. Pardofelis marmorata, angl. Marbled cat, vok. Marmorkatze) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis. Tai labai reta laukinių kačių rūšis. Sutinkama dažniausiai Pietryčių Azijos miškuose.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Marmurinė katė savo išvaizda yra labai panaši į daug didesnį dūminį leopardą (Neofelis nebulosa). Atrodo tarsi mažesnė jo kopija. Šių rūšių ekologija ir gyvenimo būdas – taip pat panašūs.

  • Suaugusios katės svoris – 4-8 kg,
  • Aukštis – apie 28 cm,
  • Ilgis nuo nosies iki uodegos galiuko yra 80-115 cm,
  • Uodegos ilgis – apie 40 cm.

Kailis storas ir minkštas, su dėmių raštu. Auksaspalviame kailio fone išsiskiria stambios tamsios dėmės, kurių kraštuose atspalvis yra kiek blankesnis. Santykinai ilga, stora uodega padeda šiai katei išlaikyti pusiausvyrą, mitriai keliaujant šakomis viršutiniame miško aukšte. Kojos trumpos, pėdos pritaikytos laipioti medžiais. Krūtinėje ir papilvėje kailis šviesesnis. Ausys juodos, ant kiekvienos iš jų (iš nugaros pusės) yra po baltą dėmę.

Gyvenimo būdas[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiąją savo gyvenimo dalį marmurinės katės praleidžia medžiuose. Mėgsta uždarą gyvenimo būdą. Gaudo voveres, vaisėdžius šikšnosparnius, paukščius. Kartais nusileidžia pamedžioti ant žemės. Tuomet į jų nagus pakliūna smulkesnis grobisgraužikai, ropliai, varlės. Manoma, kad šie plėšrūnai aktyvūs naktį.

Gamtoje marmurinių kačių elgsena nepakankamai ištirta. Jų populiacija yra beveik nežinoma. Informacija yra surinkta stebint šiuos gyvūnus nelaisvėje.

Marmurinės katės veisiasi bet kuriuo metu, tačiau tik kartą metuose. Nėštumas trunka 81 dieną. Gimsta 1-4 jaunikliai. Kačiukai akis atmerkia 14-ąją dieną. Jų kailis išlaiko vienatonį rudą atspalvį iki 4 mėnesių, po to jame išryškėja dėmės. Ištirta, jog po 21 mėnesio marmurinės katės jaunikliai subręsta pilnai.

Paplitimas ir porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Marmurinė katė sutinkama Pietryčių Azijoje: Šiaurės Indijoje, Nepale, Mianmare, Tailande, Malaizijoje, Sumatroje ir Borneo.

Marmurinė katė – miškų gyventoja. Ji yra aptinkama ir Nepalo aukštikalnių miškuose, ir tropinėse džiunglėse, dengiančiose Borneo salos žemumas. Masiniai miškų kirtimai Azijos pietryčiuose ypač susiaurino marmurinės katės arealą, apie kurį sprendžiama tik iš pavienių pastebėjimų. Šios katės tapo labai retos ir saugotinos. Jų medžioklė uždrausta.

Yra žinomi du marmurinės katės porūšiai:

  • Pardofelis marmorata marmorata – pastebėta Pietryčių Azijos tropiniuose miškuose (nuo Malaizijos iki Borneo).
  • Pardofelis marmorata charltoni – pastebėta Nepale.

Sistematinė padėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl panašumo į dūminį leopardą marmurinė katė seniau priskirta didžiųjų kačių pošeimiui (Pantherinae). Labai panaši abiejų kačių išvaizda, ekologija, gyvenimo būdas, kai kurie anatominiai duomenys. Vis dėlto, genetiniai tyrimai parodė, kad dūminiams leopardams marmurinės katės negiminingos[1], o artimiausios šių kačių giminaitės – Catopuma genties katės[2]. Todėl šiuo metu marmurinės katės priskiriamos mažųjų kačių (Felinae) pošeimiui[3].

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Grassman L., Sanderson J., Hearn A., Ross J., Wilting A., Sunarto S., Khan J.A., Mukherjee S., 2008. Pardofelis marmorata. IUCN Red List of Threatened Species. Žiūrėta 2012 spalio 19.
  2. Agnarsson I., Kuntner M., May-Collado L. J., 2010. Dogs, cats, and kin: A molecular species-level phylogeny of Carnivora. Molecular Phylogenetics and Evolution, 54, 3: 726–745.
  3. Pardofelis marmorata ITIS sistemoje

Vikiteka