Marij Čodros nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Marij Čodros nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Jalčiko ežeras
Jalčiko ežeras
Vieta: Rusijos vėliava Rusija
(Marių Respublikos vėliava Marių Respublika)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Volžskas
Žemėlapis rodantis Marij Čodros nacionalinis parkas vietą.
Marij Čodros nacionalinis parkas
Koordinatės: 56°09′0″ š. pl. 48°22′0″ r. ilg. / 56.15000°š. pl. 48.36667°r. ilg. / 56.15000; 48.36667Koordinatės: 56°09′0″ š. pl. 48°22′0″ r. ilg. / 56.15000°š. pl. 48.36667°r. ilg. / 56.15000; 48.36667
Plotas: 365,93 km²
Įkurtas: 1985 m.
Commons-logo.svg Vikiteka: Marij Čodros nacionalinis parkasVikiteka

Marij Čodros nacionalinis parkas (rus. Национальный парк «Марий Чодра», mar. Марий Чодыра „Marių miškas“) – saugoma gamtos sritis Rusijoje, Marių Respublikos pietryčiuose, šalia sienos su Tatarstanu (Volžsko, Zvenigovo ir Morkų raj.), 30 km nuo Volžsko. Įsteigtas 1985 m. (vienas seniausių Rusijoje).

Parkas apima Marių–Viatkos gūbrio pietinę dalį, išsibarstančią į atskiras aukštumas. Būdingi šilaininiai dirvožemiai, gausu nedidelių ežerų. Šie beveik visi karstinės kilmės: Jalčikas (1,4 km²), Gluchojė, Kičieras, Melničnojė, Mušan Eras, Konaneras, Toteras ir kt. Svarbiausia parku tekanti upė – Iletė (Volgos intakas). Aukštesnėse vietose auga ąžuolynai (su klevų, liepų, eglių priemaiša), slėniuose – mišrieji miškai, susidedantys iš eglių, pušų, liepų, ąžuolų, drebulių, klevų, vinkšnų; taip pat salpiniai ąžuolynai. Vietomis yra žemapelkių. Parke auga apie 50 saugomų augalų rūšių.

Marij Čodros parke sutinkami briedžiai, voverės, pilkieji kiškiai, burundukai, miškinės kiaunės, šermuonėliai, žebenkštys, šeškai, ūdros, reaklimatizuoti bebrai, pasitaiko vilkų, rudųjų lokių. Iš retesnių paukščių paminėtini čia perintys tetervinai, kurtiniai, jerubės, vištvanagiai, juodieji pesliai, rudagalvės kryklės.[1]

Marij Čodros ežerai yra populiari viso Pavolgio regiono gyventojų poilsio vieta. Dalis parko paskelbta rezervatu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]