Menarchė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Menarchė (sen. gr. μέν = mēn – 'mėnuo' + sen. gr. ἀρχή = arkhē – 'pradžia') – pirmosios mėnesinės. Šis įvykis dažnai laikomas mergaitės lytinio brendimo pradžia, nors kai kurie kiti antriniai lytiniai požymiai gali imti formuotis anksčiau (pvz., krūtys; telarchė). Be to, mėnesinių atsiradimas siejamas su vaisingumu – nuo šio laiko mergina gali pastoti. Menarchė – tai ypatingas įvykis, kurį dauguma moterų atsimena geriau už kitus su lytine raida susijusius įvykius. Dažniausiai menarchė būna apie 12–13 mergaitės gyvenimo metus.[1][2] Greta berniukų spermarchės, menarchė yra esminis jaunuolio lytinio brendimo momentas. Menarchė arba spermarchė dažniausia atskiria puberteto greitąjį ir lėtąjį tarpsnius.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Cabrera, Susanne M.; Bright, George M.; Frane, James W.; Blethen, Sandra L.; Lee, Peter A. (2014 m. sausio mėn.). „Age of thelarche and menarche in contemporary US females: a cross-sectional analysis“. Journal of pediatric endocrinology & metabolism: JPEM. 27 (1–2): 47–51. doi:10.1515/jpem-2013-0286. ISSN 2191-0251. PMC 4137967. PMID 23959659.
  2. Rees, M. (1995). „The age of menarche“. ORGYN: Organon's magazine on women & health (4): 2–4. PMID 12319855.
  3. Pubertetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-05-14.