Libido

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Libido (iš lot. „potraukis, aistra“) – psichoanalizėje vartojama sąvoka, apibrėžianti gyvybės (eros) ir mirties (thanatos) instinktų visumą. Ją pirmasis įtraukė Z. Froidas, kuris libido laikė lytinių potraukių, daugiausia nesąmoningų, visuma. Pasak Z. Froido, libido lemiąs žmonių psichoseksualinio vystymosi fazes, kurias apibūdina potraukio objekto kitimas (nuo autoerotizmo iki išorinio objekto). Froido teigimu, libido lemia psichoseksualinės raidos tarpsnius (oralinė stadija, analinė stadija, falinė stadija, latentinė stadija ir genitalinė stadija). Libido slopinimas (sublimacija) sukeliąs įvairių formų patologinę regresiją, neurozę, fiksaciją.[1]

K. G. Jungas libido suprato kaip bendrą, nekryptingą psichinę energiją. Pasak jo, tai psichinio proceso intensyvumas, psichinė vertė, energija, veikianti psichėje. Libido skatina visą veiklą (biologinę, kultūrinę, kūrybinę, seksualinę).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. libido. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  2. Carl Gustav Jung. Psichologiniai tipai. Vilnius: Margi raštai, 2013.