Spindulys (bendrovė)

Koordinatės: 54°55′59.65″ š. pl. 23°51′45.55″ r. ilg. / 54.9332361°š. pl. 23.8626528°r. ilg. / 54.9332361; 23.8626528
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°55′59.65″ š. pl. 23°51′45.55″ r. ilg. / 54.9332361°š. pl. 23.8626528°r. ilg. / 54.9332361; 23.8626528

Spindulys
Formaakcinė bendrovė
Pramonėleidyba, knygrišyba
Produkcijaspaudiniai: enciklopedijos, žodynai, knygos ir pan.
Tinklalapiswww.spindulys.lt
Bendrovės nuomojamas pastatas (nuo Vakarinio aplinkkelio)

Akcinė bendrovė „Spindulys“ – leidykla ir spaustuvė Kaune, veikusi 19282009 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akcinė bendrovė įsteigta 1928 m. sujungus „Švyturio“ ir Valstybės spaustuves. Pagrindinis kapitalas sudarė apie 1,5 mln. litų. Steigėjai: Lietuvos finansų ministerija, Martynas Kukta, Jonas Rinkevičius, Justas Strazdas ir Mykolas Steigvila.

„Spindulys“ įsikūrė „Švyturio“ spaustuvėje, išplėtė litografijos, cinkografijos skyrius, 1937 m. įsigijo giliaspaudę, turėjo gerą knygrišyklą. Lietuvos vyriausybė akcinėje bendrovėje turėjo kontrolinį paketą. 1925 m., 1936 m. ir 1938 m. laidų litų monetos buvo kalamos „Spindulio“ spaustuvėje įrengtoje monetų kalykloje.

Buvo spausdinamos knygos, periodiniai leidiniai: dienraščiai „Lietuvos aidas“, „Tautos balsas“, savaitraščiai, žurnalai. 1937 m. „Spindulys“ įsteigė literatūros premiją. 1939 m. vokiečiams užgrobus Klaipėdą, į „Spindulį“ perkelta dalis „Ryto“ spaustuvės įrenginių. 1939 m. „Spindulys“ įkūrė filialą Vilniuje. 1940 m. rugpjūčio mėn. nacionalizuota, prie „Spindulio“ prijungta „Vilties“ spaustuvė, priklausiusi Tautininkų sąjungai. 1940 m. „Spindulys“ turėjo 12 linotipų, 2 monotipus, 2 rotacines ir 15 plokščių spausdinimo mašinų, 3 ofsetines ir 3 litografines spaudos mašinas, giliaspaudę. 1940 m. čia spausdinti nauji sovietiniai periodiniai leidiniai: „Darbo Lietuva“ (vėliau „Tarybų Lietuva“), „Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“. Per Antrąjį pasaulinį karą veikė spaustuvė, pavadinta „Kauen-Vilnaer Verlag und Druckerei“.

1951 m. gruodžio 27 d. buvusios „Spindulio“ akcinės bendrovės spaustuvė pavadinta „Karolio Požėlos spaustuve“. 19621967 m. spaustuvė rekonstruota. Prie jos prijungta buvusi „Varpo“ spaustuvė. Vėliau „Varpas“ atiteko „Raidės“ spaustuvei. 1970 m. gauta šešiaspalvė ofsetinės spaudos mašina. 19751982 m. vyko spaustuvės modernizacija. Apie 40 proc. Lietuvai skirtos naujos poligrafinės technikos buvo skirta K. Poželos spaustuvei. 1980 m. prie spaustuvės prijungtas ofsetinės spaudos ir popieriaus fabrikas „Giedra“. 1985 m. „Giedros“ filialas perduotas „Raidės“ spaustuvei.[1] 1989 m. K. Poželos spaustuvėje dirbo 815 žmonių.[2]Tai buvo didžiausia Lietuvos spaustuvė. 1989 m. spaustuvė vėl ėmė vadintis senu pavadinimu – „Spindulys“.

2003 m. kovo mėn. valstybei priklausiusį 84,31 proc. „Spindulio“ akcijų paketą už 1,949 mln. litų įsigijo Vilniaus bendrovės „Bagem“ ir „Bigruda“ bei investicinės bendrovės „Invalda“ antrinė įmonė „Pozityvios investicijos“.[3] 2005 m. balandžio mėn. bendrovė „Bagem“ valdė 60,68 proc. „Spindulio“ akcijų, dirbo apie 170 darbuotojų. 2006 m. bendrovės akcininkai pradėjo naujos spaustuvės šalia „Via Baltica“ magistralės statybą, į kurią planuota investuoti 12 mln. Lt.[4] 2009 m. birželio mėn. Klaipėdoje nusišovė „Spindulio“ valdybos pirmininkas Alvydas Dirvonas. 2009 m. rugsėjo mėn. spaustuvės patalpose Miško gatvėje po rekonstrukcijos atidarytas keturių žvaigždučių viešbutis „Europa Royale Kaunas“.[5] Projektui išleista apie 22 mln. litų. Tuo pat metu AB „Spindulys“ iškelta bankroto byla.[6] Nuo 2010 m. bankrutavusios bendrovės patalpose veikia UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas.

Gamybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spaustuvė spausdino knygas, brošiūras, žurnalus, meninius albumus, enciklopedijas, katalogus, firminius spausdinius, spausdintą reklamą, plakatus, kalendorius, žemėlapius. Žymiausi spaudiniai:

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1928–1929 m. Martynas Kukta
  • 1929–1939 m. Kazys Puida
  • 1939–1940 m. Kazys Kemežys
  • 1948–1980 m. Vladas Afanasjevas
  • 1980–1992 m. Vincentas Vaičekauskas
  • 1992 m. Elena Kapustinskienė [7]
  • Leonas Valius
  • 2003 m. Donatas Jazukevičius
  • 2009 m. Sigitas Petkevičius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]