Jonas Matulionis (1898)
| Jonas Matulionis | |
|---|---|
| Gimė | 1898 m. vasario 7 d. Šiugždai, Krokialaukio valsčius |
| Mirė | 1980 m. sausio 24 d. (81 metai) Torontas |
| Veikla | Lietuvos finansininkas, teisininkas, lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas |
| Partija | 1917 m. Lietuvos krikščionys demokratai |
| Alma mater | 1927 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Jonas Matulionis (1898 m. vasario 7 d. Šiugždai, Krokialaukio valsčius – 1980 m. sausio 24 d. Torontas) – Lietuvos finansininkas, teisininkas, lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. evakavosi į Voronežą, mokėsi lietuvių gimnazijoje. 1917–1918 m. Lietuvos krikščionių demokratų (Rusijoje) CK narys. 1923–1925 m. Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas. 1927 m. baigė Lietuvos universiteto Teisių fakultetą. 1929–1937 m. dirbo Lietuvos banke, 1937–1940 m. Ūkio banko vyr. direktorius. 1938–1940 m. Prekybos ir pramonės rūmų valdybos narys, Bankų korporacijos pirmininkas.
1941 m. Laikinosios vyriausybės finansų ministras, ją paleidus – finansų generalinis tarėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur įkūrė lietuvių pabėgėlių stovyklą Blomberge ir jai vadovavo.
1947 m. emigravo į Didžiąją Britaniją, buvo Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos Coventry skyriaus pirmininkas. Nuo 1951 m. gyveno Kanadoje. 1952–1955 m. Kanados lietuvių bendruomenės, 1955–1957 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, 1958–1961 m. pirmasis Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas. Parašė straipsnių politine, ekonomine ir tautine tematika.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Neramios dienos, 1975 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Matulionis (1898). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 455 psl.