Kauno radijo stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′38″ š. pl. 23°56′04″ r. ilg. / 54.89389°š. pl. 23.93444°r. ilg. / 54.89389; 23.93444

Kauno tvirtovės radijo stoties pastatas Žaliakalnyje

Kauno radijo stotis – pirmoji radijo stotis Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno tvirtovės radijo stotis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Informacijos perdavimo ir priėmimo radijo bangomis techninės priemonės Lietuvoje pradėtos kurti 1910 m., kai Rusijos armijos ryšių tarnybos dalinys pradėjo statyti „Telefunken“ firmos 1,5 kW galios radiotelegrafo stotį Kauno tvirtovės Žaliakalnio forte. Pirmojo pasaulinio karo metu stotimi naudojosi vokiečiai, o karui pasibaigus, 1919 m. perdavė ją tuomet jau nepriklausomos Lietuvos kariuomenei.

Tarpukaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos kariuomenė stotį pradėjo naudoti 1919 m. liepos 9 d. Šioje radiotelegrafo stotyje dirbo iš užsienio grįžę ir ten patirties bei žinių įgiję specialistai.

Mintis statyti radijo stotį kilo jau pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais. Grupė pažangių Lietuvos ryšių specialistų (inž. A. Sruoga, inž. I. Sližys, inž. P. Masiulis) dar 1920 m. ėmė rūpintis radijo stoties statyba. Radijo ryšio vystymosi kryptį Lietuvoje nulėmė išplėstinis pasitarimas (prisijungė inž. A. Jurskis, inž. A. Fadeevas, P. Mašiotas), kuris priėmė sprendimą statyti radijo stotį su negęstančių bangų lempiniu generatoriumi. Stoties radijo siųstuvo ir radijo įrenginio technines sąlygas paruošė radijo inžinierius Alfonsas Jurskis.

Užsakymas pastatyti radijo stotį buvo atiduotas Prancūzijos firmai „Société Française Radioélectrique“ (SFR), kuri 1923 m. Žaliakalnyje, Vytauto kalne, pradėjo 3,5 kW radijo stoties statybos darbus, toje pat vietoje, kur stovėjo Rusijos armijos telegrafo stotis. Stoties ir statybos viršininku paskirtas patyręs radijo inžinierius Kleopas Gaigalis. 1925 m. pradėtos transliuoti bandomosios laidos.

1926 m. birželio 12 d., 19 valandą iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“. Pranešėjas Petras Spaičys, pasakęs „Labą vakarą“, perskaitė sveikinamąjį žodį, kelias ELTA naujienas iš užsienio bei krašto vidaus gyvenimo pranešimus. Pirmą kartą radijas prakalbo lietuviškai. Ši data laikoma Lietuvos radiofonijos gimtadieniu.

Siųstuvas dirbo 1961 metro banga (153 kHz). Antena buvo įrengta ant dviejų 150 metrų aukščio stulpų. Perduodamų dažnių juosta buvo nuo 300 iki 2400 Hz. Stotis priklausė Susisiekimo ministerijai. 1927 m. lapkričio 28 d. perėjo Krašto apsaugos ministerijos žinion, o 1930 m. gegužės 5 d. vėl perduota Susisiekimo ministerijai.

Iki 1928 m., kol aplink nebuvo didelio galingumo radijo stočių, Lietuvai Kauno radijo stoties galingumo visiškai pakako. 19281931 m. kaimyninėse šalyse atsirado naujos galingos radijo stotys. 1933 m. Kauno radijo stoties galingumas padidintas iki 7 kW.

1934 m. stoties viršininku paskirtas Aleksandras Stankevičius, iki tol dirbęs viršininko padėjėju. Šiose pareigose dirbo iki 1940 m.

1936 m. paskelbtas tarptautinis konkursas statyti galingesnę ir modernesnę radijo stotį. Technines sąlygas jai parengė Aleksandras Stankevičius. Vieta pasirinkta netoli Kauno, Sitkūnuose, prie Žemaičių plento. 1938 m. Pašto valdyba pasirašė sutartį su Anglijos firma „Standart Telephones and Cables Ltd“ dėl radijo siųstuvo, su Prancūzijos firma „SFR“ – dėl antenos, su Šveicarijos firma „Gebrueder Sulcer“ – dėl elektros stoties statybos. Pagal sutartį radijo stotis turėjo pradėti darbą 1940 m.

Iki 1940 m. pastatytas radijo stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, Anglijoje užsakytas 120 kW siųstuvas, antenos įrenginiai. Stotyje buvo planuojama pastatyti 240 m aukščio anteną. Tačiau statybą sustabdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.

1940 m. birželio mėn., Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, Kauno radijo stotis perduota SSRS Ryšių liaudies komisariato žinion.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sitkūnų antenos

1941 m. birželio 22 d., prasidėjus VokietijosSSRS karui, Kauno radijo stoties darbuotojai nepaklausė besitraukiančių sovietinės valdžios vadovų įsakymo ir nesugadino aparatūros; tai sudarė galimybę Lietuvių aktyvistų frontui kitą rytą paskelbti per Kauno radijo stotį Lietuvos Nepriklausomybės deklaraciją.

Trečią karo dieną į sukilėlių kontroliuojamą radijo stotį įsiveržė Vermachto kareiviai. Jiems vadovavęs leitenantas Floretas pranešė savo vyresnybei, kad užėmė Kauno radiofoną. 1941 m. rugpjūtį Kauno radijo stotis tapo pavaldi Vokietijos Reicho paštui (vok. Reichspost).

Raudonajai armijai veržiantis į Lietuvą, 1944 m. liepą Kauno radijo stotis nutraukė darbą, techninius įrenginius vokiečiai išgabeno į Vokietiją, o pačią stotį susprogdino.[reikalingas šaltinis]

Pokaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1950 m. pabaigoje buvusios Kauno radijo stoties funkcijas perėmė ką tik baigta statyti Sitkūnų radijo stotis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]