Leckava
Leckava | ||
---|---|---|
56°23′35″š. pl. 22°14′13″r. ilg. / 56.393°š. pl. 22.237°r. ilg. | ||
Apskritis | Telšių apskritis | |
Savivaldybė | Mažeikių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Reivyčių seniūnija | |
Gyventojų | 140 | |
Vikiteka | Leckava | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Лацково, rus. Ляцковъ[2] |
Leckava – miestelis Mažeikių rajono savivaldybėje, 12 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, Ventos dešiniajame krante, prie Lietuvos–Latvijos sienos. Šiauriniu pakraščiu teka Vadakstis, ja eina siena su Latvija, į ją šalia miestelio įteka Ašva. Seniūnaitijos, parapijos centras.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVII a. 1-ojoje pusėje vietos katalikybę skatino Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Liackis. Todėl vietos gyventojai bažnyčią ir vietovę vadino jo vardu (pridedant slavišką priesagą -ava).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prie miestelio, 1 km į pietvakarius yra Mantvydų piliakalnis, kuriame, spėjama, stovėjo kuršių pilis, į šiaurės rytus – I tūkstantmečio – XIII a. Leckavos piliakalnis, į vakarus – Griežės piliakalnis. Aptiktas kapinynas.
1622 m. Griežėje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. 1630 m. Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Liackis pastatydino medinę katalikų Leckavos bažnyčią. Vietovę ir bažnyčią gyventojai pavadino jo vardu. 1644 m. bažnyčia sudegė, tada dvarininkas pastatė kitą, didesnę, bet ir ši 1783 m. sudegė.
Leckava pirmą kartą įvardyta miesteliu 1658 m. 1785 m. Adomas Gurskis pastatė naują bažnyčia. Leckavos dvaro darbininkai 1862 m. gruodžio mėn. pasipriešino rekrūtų ėmimui, 1863 m. sukilimo metu vietos gyventojai aršiai kovojo prieš caro kariuomenę. XIX a. pabaigoje Leckava – Šiaulių apskrities miestelis, buvęs Viekšnių valsčiuje ir parapijoje.[3][4]
XX a. pradžioje miestelis garsėjo Jokūbinių mugėmis. 1907 m. įkurta pradžios mokykla, dab. Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos skyrius. Po I pasaulinio karo miestelį ne kartą niokojo bolševikai ir bermontininkai. Per Antrąjį pasaulinį karą miestelis ir bažnyčia vėl sudegė. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio mėn. prie Mažeikių nužudyta 11 miestelio žydų šeimų. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 9 Leckavos gyventojus.[5]
Po karo parapijiečiams ilgai neleista statyti bažnyčios senoje vietoje, todėl 1955 m., daugiausia grįžusių tremtinių lėšomis, kaime pastatyta laikina, o 1958 m. Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia suręsta senoje vietoje, miestelyje.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1949 m. įkurta biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas. 2008 m. patvirtintas Leckavos herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. | Viekšnių valsčius | Šiaulių apskritis |
1918 m. | Mažeikių valsčius | Mažeikių apskritis |
1919–1920 m. | Leckavos valsčiaus centras | |
1920–1950 m. | Mažeikių valsčius | |
1950–1963 m. | Leckavos apylinkės centras | Mažeikių rajonas |
1963–1995 m. | Reivyčių apylinkė | |
1995– | Reivyčių seniūnija | Mažeikių rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m. | ||||||||
1867 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
381 | 1 187 | 425 | 252 | 273 | 253 | 248 | ||
1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2006 m. | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
216 | 235 | 238 | 195 | 140 | - | - | ||
| ||||||||
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 17 psl.
- ↑ Lacków. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 60 psl. (lenk.)
- ↑ Lacków. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 209 psl. (lenk.)
- ↑ Algimantas Miškinis. Leckava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 659 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Leckava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 310 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Leckava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 500
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Leckava. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 411 psl.
- Leckava. Mažeikių krašto enciklopedija.
- Leckavos žydų kapinės Archyvuota kopija 2006-03-05 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
|||||||||||
Tulnikiai – 6 km MAŽEIKIAI – 12 km |