Mažeikių valsčius
56°19′š. pl. 22°20′r. ilg. / 56.31°š. pl. 22.34°r. ilg.
| Mažeikių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1918 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Mažeikiai |
 Lietuva
| |
| Mažeikių apskritis (1918–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Mažeikių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Mažeikių apskritis (1944–1950) |
Mažeikių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje, pasienyje su Latvija. Centras – Mažeikiai, 1932 m. būstinė buvo Didžiojoje Laižuvos g. 22.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo 1918 m. lapkričio 18 d.[1] Prie jo 1920 m. prijungtas Leckavos valsčius. Mažeikių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Mažeikių rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m.[2] | 142 | 4882 | 896 | ||
| 1932 m. | 120 | 5600 | 7 seniūnijos [3] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
144 | 8 apylinkės [4] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- K. Šiaulys, apie 1921 m.
- Augustinas Venckus, 19?? m.
- Pranas Mikužis, 1925?–1932? m.[5]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Buknaičiai | Buknaičių seniūnija | Buknaičių apylinkė |
| Knabikai | Knabikų seniūnija | Knabikų apylinkė |
| Kušlėnai | Kušlėnų seniūnija | Kušlėnų apylinkė |
| Leckava | Leckavos seniūnija | Leckavos apylinkė |
| Mažeikiai | Mažeikių seniūnija | Mažeikių apylinkė |
| Pumpurai | - | Pumpurų apylinkė |
| Reivyčiai | Reivyčių seniūnija | Reivyčių apylinkė |
| Urvikiai | Urvikių seniūnija | Urvikių apylinkė |
| Iš viso: | 7 seniūnijos | 8 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 4882 žmonės:
- Lietuviai - 86,6% (4228);
- Latviai - 5,81% (284);
- Rusai - 5,18% (253);
- Žydai - 1,82% (89);
- Vokiečiai - 0,29% (14);
- Kiti - 0,29% (14).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1909 | Reivyčiai | Alfonsas Dargis, tapytojas, grafikas | 1996 |
| 1912 | Kušlėnai | Liudas Vilimas, dailininkas | 1966 |
| 1937 | Kušlėnai | Laimutė Valatkienė, archeologė | 2018 |
| 1941 | Reivyčiai | Albertas Laurinavičius, fizikas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mažeikių valsčius. Mažeikių krašto enciklopedija.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 623 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 627 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 81