Laukžemės šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia
56°04′09″ š. pl. 21°12′18″ r. ilg. / 56.06917°š. pl. 21.20500°r. ilg.
 | |
|---|---|
.JPG)
| |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Palangos |
| Savivaldybė | Kretingos rajonas |
| Gyvenvietė | Laukžemė |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1850 m. |
Kitos reikšmės – Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia.
Laukžemės šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia yra Laukžemėje (Kretingos rajono savivaldybė), 1 km į pietryčius nuo Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos, Kulšės (Šventosios kairiojo intako) kairiajame krante.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmąkart Laukžemės bažnyčia paminėta 1583 m.[1][2] Manoma, kad protestantiškosios reformacijos metais ji priklausė protestantams, vėliau – sunyko.
1636 m. Laukžemėje minima koplyčia,[3] priklausanti Palangos parapijai. Jos vietoje dvarininkas Andriejus Radziminskis 1642 m. pastatė šv. apaštalo Andriejaus bažnyčią, kuri minima 1715 m. vizitacijos aktuose. Bažnyčią puošė 1729 m. tapytas Marijos Škaplierinės paveikslas, kuriam buvo priskiriama stebuklinga galia. 1752 m. dvaro valdytojas Konradas von de Korfas bažnyčią rekonstravo ir praplėtė. 1793 m. Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius įkūrė Laukžemės parapiją.
Apie 1850 m. kunigo Srėbalavičiaus pastangomis pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1852 m. liepos 24 d. konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. 1853 m. prie jos veikė parapinė mokykla. 1864 m. greta bažnyčios pastatyta (XX a. perstatyta) varpinė, į kurią buvo perkeltas 1740 m. J. Litvinavičiaus nulietas senasis varpas.
XIX a. pabaigoje kunigo Felikso Sereikos rūpesčiu bažnyčioje pradėta giedoti suplikacijas lietuvių kalba. Už lietuvybės propagavimą, uždraustos lietuviškos spaudos platinimą ir atsisakymą atiduoti rusams katalikų koplytėlę, kunigas F. Sereika valdžios nurodymu buvo uždarytas atgailai į Kretingos bernardinų vienuolyną.
XX a. pradžioje apsidės sienas papuošė iš Lenkijos karalystės parvežti spalvoti religiniai vitražai „Bėgimas iš Egipto“ ir „Šv. Jonas Evangelistas“, pagaminti 1904 m. Varšuvoje.
1919 m. pradžioje klebonas Pranciškus Čepulis surinko Laukžemėje pirmuosius Kretingos apskrityje karius savanorius. Po bažnyčioje atlaikytų mišių savanoriai, lydimi orkestro, klebono ir parapijiečių, išvyko ginti Lietuvos nepriklausomybės.
Tarpukariu prie bažnyčios veikė pavasarininkai, katalikų vyrų ir katalikių moterų draugijos, bažnyčios komitetas, tretininkų kongregacija. Kongregacijai, kuri 1934 m. turėjo 65 narius, vadovavo Emilija Viršilaitė (1908–1936), Ona Karpaitė.
1997 m. bažnyčios kompleksas įrašytas į kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą, 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[4]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčios kompleksą sudaro šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia ir varpinė. Centrinę šventoriaus dalį užima bažnyčia. Ji medinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside, priekiniu fasadu atsukta į šiaurės vakarus. Viduje yra 3 altoriai.
Šventoriaus vakariniame kampe stovi varpinė. Ji medinė, dviejų tarpsnių, stačiakampė stačiasienė, su keturšlaičiu stogu, virš kurio kyla bokštelis su ornamentuotu kaltiniu kryžiumi. Varpinėje kabo pora varpų.
Šventorių juosia akmenų mūro tvora, kurioje priešais bažnyčią įrengti ažūriniai vartai ir šoniniai varteliai.
Kultūros vertybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Madonos skulptūra (XVI a., autorius nenustatytas);[5] Lietuvos menotyrininkės profesorės M. Matušakaitės nuomone, skulptūra galėjo būti sukurta ir anksčiau – maždaug 1420 m.[6]
- Paveikslas „Marija Škaplierinė (1729 m., autorius nenustatytas; puoštas metaliniu aptaisu);[7]
- Vitražai „Bėgimas iš Egipto“ ir „Šv. Jonas Evangelistas“ (1904 m., Varšuva);[8]
- Varpas (1740 m., autorius – Juozapas Litvinavičius).[9]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios priekinis fasadas -
Šiaurinis bažnyčios fasadas -
Bažnyčios interjeras nuo choro balkono -
Marijos Škaplierinės paveikslas (1729 m.) -
-
Varpinė
.JPG)
.JPG)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kazys Misius. Laukžemė // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986. – P. 492.
- ↑ Katalikų kalendorinis žinynas. – Vilnius, 1991. – P. 237
- ↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Katalikų bažnyčios Lietuvoje: žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 377
- ↑ Kultūros vertybių registras: bažnyčios kompleksas, Kretingos r. sav., Laukžemės k. (Darbėnų sen.)
- ↑ Kultūros vertybių registras: Madonos skulptūra, Kretingos r. sav., Laukžemės k. (Darbėnų sen.)
- ↑ Laukžemės bažnytėlėje – neįtikėtinas radinys
- ↑ Kultūros vertybių registras: Paveikslas „Marija Škaplierinė“, Kretingos r. sav., Laukžemės k. (Darbėnų sen.)
- ↑ Kultūros vertybių registras: Vitražai „Bėgimas iš Egipto“ ir „Jonas Evangelistas“, Kretingos r. sav., Laukžemės k. (Darbėnų sen.)
- ↑ Kultūros vertybių registras: Varpas, Kretingos r. sav., Laukžemės k. (Darbėnų sen.)
- Algė Jankevičienė. Lietuvos TSR medinių varpinių architektūra. – Lietuvos TSR architektūros klausimai. – Vilnius, 1966. – T. 3. – P. 141
- Algė Jankevičienė. Žemaičių medinių bažnyčių architektūra. – Vilniaus dailės akademijos darbai. – Vilnius, 1996. – T. 9
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. – Bostonas, 1964. – T. 4
- Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1980. – T. 1
- Motiejus Valančius. Raštai. – Vilnius, 1972. – T. 2