Migracijos departamentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Departamento logotipas
Departamento būstinė 1992–2009 m.
Departamento būstinė nuo 2009 m.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Migracijos departamentas prie LR VRM) – įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką migracijos srityje ir aptarnaujanti šios politikos formavimą ir įgyvendinimą.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis departamento veiklos tikslas – užtikrinti vizų, imigracijos, prieglobsčio, Lietuvos Respublikos pilietybės procedūrų vykdymą, kelionės dokumentų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitų dokumentų užsieniečiams išdavimą ir laisvo asmenų judėjimo principo įgyvendinimą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Departamentas buvo įsteigtas 1992 m., sujungus Emigracijos ir imigracijos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Pasų valdybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Tai buvo statutiniais pagrindais veikianti įstaiga, joje dirbo vidaus tarnybos pareigūnai. Įstaiga sprendė asmens tapatybės dokumentų išdavimo, emigracijos, vizų, imigracijos, prieglobsčio, pilietybės, neteisėtos migracijos klausimus.

2000 m. departamentas tapo civiline viešojo administravimo įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos, o buvę vidaus tarnybos pareigūnai – valstybės tarnautojais.

2011 m. departamento vykdytos asmens tapatybės ir pilietybės patvirtinančių dokumentų išdavimo organizavimo funkcijos buvo perduotos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.[1] 2019 m. šios funkcijos vėl priskirtos Migracijos departamentui, taip pat iš Lietuvos policijos perėjo apskričių vyriausiųjų ir rajonų policijos komisariatų Migracijos tarnybos, skyriai ir grupės[2][3][4]. Tais pačiais metais departamentas ėmė išduoti tarnybinius pasus vietoj Valstybės tarnybos departamento[5].

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]