Naujoji sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Naujoji sąjunga (socialliberalai))
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Information icon4.svg  Šio straipsnio ar straipsnio dalies turinys tikriausiai pagrįstas tik jo objekto pateikta informacija.
Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į antrinius šaltinius
Naujoji sąjunga
(socialliberalai)
Lyderis Artūras Paulauskas
Įkurta 1998 m. balandžio 25 d.
Panaikinta 2011 m. liepos 9 d.
Susijungė su Darbo partija
Būstinė Vilnius, Gedimino pr. 10/1
Politinė ideologija socialliberalizmas
Politinė pozicija centro kairė
Svetainė
http://www.nsajunga.lt/

Naujoji sąjunga (socialliberalai) – Lietuvos Respublikos politinė partija. Prisistatė kaip partija, kurios politika formuojama laikantis socialliberalizmo ideologijos, užimančios centrinę poziciją tarp socialdemokratijos iš kairės ir konservatizmo bei liberalizmo iš dešinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. balandžio 25 d. įvyko steigiamasis Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavimas. Buvo patvirtinti partijos įstatai, priimta programa, išrinkta taryba, partijos pirmininku išrinktas Artūras Paulauskas.

2000 m. kovo 19 d. Naujoji sąjunga (socialliberalai) pirmąkart dalyvavo savivaldybių rinkimuose.

2000 m. spalio 8 d. vykusiuose rinkimuose į Seimą Naujoji sąjunga (socialliberalai) daugiamandatėse apygardose buvo antra, o partijos pirmininkas A. Paulauskas išrinktas Seimo pirmininku. 2000 m. Naujoji sąjunga (socialliberalai), kartu su Lietuvos liberalų sąjunga, Lietuvos centro sąjunga, Lietuvos moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga sudarė Naujosios politikos koaliciją ir spalio mėn. suformavo Vyriausybę.

2001 m. lapkričio 9 – lapkričio 11 d. Kopenhagoje Naujoji sąjunga (socialliberalai) priimta Liberalų internacionalo nare stebėtoja. 2001 m. gruodžio 7 d. Briuselyje Naujoji sąjunga (socialliberalai) priimta tikrąja Europos liberalų, demokratų ir reformų partijos nare.

2002 m. gruodžio mėn. savivaldybių tarybų rinkimuose Naujoji sąjunga (socialliberalai) laimėjo 138 mandatus 52 savivaldybėse.

2004 m. spalio 19 d. Naujoji sąjunga (socialliberalai) koalicijoje su Lietuvos socialdemokratų partija dalyvavo Seimo rinkimuose. Per Seimo rinkimus Naujoji sąjunga (socialliberalai) gavo 11 mandatų.

2006 m. balandžio 11 d. Seimas atstatydino Artūrą Paulauską iš Seimo pirmininko pareigų. Slaptu balsavimu už jo atstatydinimą balsavo 94 Seimo nariai. Naujoji sąjunga (socialliberalai) pasitraukė iš valdančiosios daugumos ir atšaukė iš postų Vyriausybėje ir Seime savo atstovus.

2006 m. balandžio 29 d. įvyko penktasis Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavimas. Priimtoje rezoliucijoje pažymima, jog Naujoji sąjunga (socialliberalai) Seime dirbs opozicijoje. Suvažiavime įtvirtintas Teisingumo partijos prisijungimas prie Naujosios sąjungos (socialliberalų), trečiai ketverių metų kadencijai partijos pirmininku išrinktas Artūras Paulauskas, patvirtinti naujos redakcijos partijos įstatai, patvirtinta naujos sudėties taryba.

2009 m. rugsėjo 26 d. įvyko devintasis Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavimas. Priimtoje rezoliucijoje pažymima, jog Naujoji sąjunga (socialliberalai) Seime dirbs opozicijoje ir griežtai neigiamai vertina Vyriausybės veiksmus (ne)kovojant su ekonomine krize. Suvažiavime įtvirtintas Liaudies Sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ ir Gyvenimo logikos partijos prisijungimas prie Naujosios sąjungos (socialliberalų). Taip pat buvo patvirtinti naujos redakcijos partijos įstatai, iki 137 narių išplėsta taryba.

2010 m. sausio 6 d. Naujoji sąjunga inicijavo referendumą „Dėl tautos teisės inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus“. 2010 m. birželio 15 d. Siekiant LR piliečiams suteikti daugiau galimybių naudotis savo teisėmis ir valdyti savo šalį, Naujoji sąjunga inicijavo dviejų įstatymų (LR Referendumo ir LR Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos) pakeitimus. 2010 m. liepos 21 d. Naujoji sąjunga iškovojo teisę piliečiams už įstatymų pakeitimus pasirašyti internete.

2011 m. liepos 9 d. Naujoji sąjunga susijungė su Darbo partija. A. Paulauskas tapo Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskich pavaduotoju.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]