Viešojo saugumo tarnyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tarnybos ženklas
Vidaus tarnybos 2-ojo pulko buveinė Vilniuje 1992–2007 m.
Tarnybos mikroautobusas, skirtas įtariamųjų konvojavimui
Vidaus tarnybos 1-ojo pulko buveinė Kaune 1991–1992 m.

Viešojo saugumo tarnyba – nuolatinės specialiosios parengties Lietuvos įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais, saugoti svarbius objektus, o karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti šalį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidaus tarnybos pulkai/Viešojo saugumo pulkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. ir iškilus klausimui, kas užtikrins valstybėje atliekančių bausmę nuteistųjų apsaugą įkalinimo įstaigose, jų konvojavimą, nuteistųjų riaušių malšinimą, pabėgusiųjų paiešką, buvo iškeltas uždavinys sukurti vidaus tarnybos dalinius. 1991 m. spalio 18 d. buvo sukurtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulkas, kurio vadu paskirtas vidaus tarnybos pulkininkas Sergejus Madalovas.

1991 m. gruodžio 24 d., pradėjus išvesti iš Lietuvos sovietinę armiją, Lietuvos įkalinimo įstaigų ginkluotosios apsaugos, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo, viešosios tvarkos užtikrinimo masinių renginių metu funkcijas perėmė Vidaus tarnybos 1-ojo pulko kariai.

Siekiant optimaliai dislokuoti skubaus reagavimo pajėgas Lietuvoje, racionaliau naudoti lėšas ryšiui ir transportui, 1992 m. Vidaus tarnybos 1-ojo pulko 2-asis batalionas buvo reorganizuotas į Vidaus tarnybos 2-ąjį pulką. 19972000 m. Vidaus tarnybos 2-asis pulkas saugojo Užsieniečių registracijos centrą.[1]

2001 m. Vidaus tarnybos pulkų kalėjimų apsaugos tarnyba perėjo Kalėjimų departamentui.[2]

20022006 m. 2-asis pulkas saugojo Turniškėse buvusias prezidento, premjero bei užsienio diplomatinių atstovybių rezidencijas, 2006 m. šių objektų apsaugą perėmė Vadovybės apsaugos departamentas.[3]

2003 m. Vidaus tarnybos pulkai pertvarkyti į Viešojo saugumo pulkus, kuriuose ėmė tarnauti tik profesionalūs pareigūnai[4]. 20062007 m. pulkai ėmė saugoti Vilniaus oro uostą (apsaugą perėmė iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės strateginių objektų apsaugos būrio[5]) ir Kauno oro uostą. 2007 m. Viešojo saugumo 1-asis ir 2-asis pulkai sujungti į Viešojo saugumo tarnybą, kurioje pulkai pertvarkyti į dalinius, o tarnybos būstinė įkurta Kaune.[6]

Viešojo saugumo tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. tarnybos Vilniaus dalinys ėmė saugoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vaistų sandėlį, o Kauno dalinys – Kauno geležinkelio tunelį. 2009 m. iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Apsaugos kuopos perimta Lyduvėnų tilto, Kauno geležinkelio tilto ir Lietuvos naftos produktų agentūros Subačiaus kuro bazės apsauga.[7][8][9]

2014 m. lapkritį tarnybos tais pačiais metais sukurta Klaipėdos rinktinė ėmėsi saugoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą.[10][11]

2016 m. tarnyba pertvarkyta, o jos buveinė perkelta į Vilnių.[12] Tais pačiais metais tarnyba perėmė Kauno hidroelektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės iš privačių saugos bendrovių, o Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pastato apsaugą – iš Lietuvos policijos. Lyduvėnų tilto, Kauno geležinkelio tilto bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Farmacinės veiklos ir medicinos rezervo saugojimo poskyrio apsauga perduota UAB „Gelsauga“ ir privačioms saugos bendrovėms.[13]

2018 m. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės perimta Palangos oro uosto apsauga.

Vadai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viešojo saugumo tarnybos svetainė