Krymo platforma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Krymo platformos emblema

Krymo platforma – diplomatinė Ukrainos iniciatyva, skirta atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijos 2014 m. įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją.[1] Iniciatyva siekiama sukurti tarptautinį koordinavimo mechanizmą, skirtą Krymo klausimui grąžinti į tarptautinę darbotvarkę ir palengvinti Ukrainai atgauti Krymo kontrolę.[2][3][4][5][6][7]. Daroma prielaida, kad Krymo platforma veiks nuolat, jos biuras dirbs Kijeve[8]

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. gruodžio mėn. Volodymyras Zelenskis ketino aptarti Krymo temą savo pirmajame ir vieninteliame susitikime su Vladimiru Putinu Paryžiaus viršūnių susitikime. Tačiau šis bandymas buvo nesėkmingas: Rusija ne kartą pareiškė, kad Krymo nuosavybės klausimas jai uždarytas ir nesiruošia su niekuo diskutuoti jokiame kontekste.

Krymo platforma yra naujas, Ukrainos sukurtas tarptautinis formatas, kurio tikslas – Krymo pusiasalio deokupacija ir jo grąžinimas Ukrainos kontrolei.

Sukūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krymo platformą sukūrė Ukrainos užsienio reikalų ministerija kartu su Ukrainos prezidento kanceliarija. 2021 m. vasario 26 d. Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą „Dėl tam tikrų priemonių, skirtų laikinai okupuotos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto deokupacijai ir reintegracijai“, ir nusprendė sudaryti organizacinį komitetą surengti steigiamąjį Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimą Ukrainoje. Organizacinio komiteto, rengiančio steigiamąjį Krymo platformos viršūnių susitikimą, pirmininkas yra Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Steigiamojo aukščiausiojo lygio susitikimo data buvo nustatyta 2021 m. rugpjūčio 23 d.

Derybų temos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diskusijos vyks penkiose pagrindinėse srityse:

Dalyviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Australija[10]
  • Austrija[11]
  • Belgija Užsienio reikalų ministras
  • Bulgarija Užsienio reikalų ministras
  • Jungtinė Karalystė Krašto apsaugos ministras[12]
  • Vengrija valstybės vadovas
  • Graikija ambasadorius
  • Vokietija Ekonomikos ir energetikos ministras
  • Gruzija Ministras pirmininkas
  • Danija Užsienio reikalų ministras
  • Ispanija[13]
  • Airija Užsienio reikalų ministras
  • Islandija[14]
  • Italija Užsienio reikalų ministras
  • Estija valstybės vadovas
  • Kanada
  • Kipras ambasadorius
  • Latvija valstybės vadovas
  • Lietuva valstybės vadovas
  • Liuksemburgas Užsienio reikalų ministras
  • Malta ambasadorius
  • Moldavija valstybės vadovas
  • Nyderlandai[15]
  • Naujoji Zelandija ambasadorius
  • Norvegija Užsienio reikalų ministras
  • Lenkija valstybės vadovas[16]
  • Portugalija Krašto apsaugos ministras
  • Rumunija ambasadorius
  • Šiaurės Makedonija Užsienio reikalų ministras
  • Slovakija valstybės vadovas[17]
  • Slovėnija valstybės vadovas
  • Jungtinės Amerikos Valstijos Energetikos ministras
  • Turkija Užsienio reikalų ministras
  • Prancūzija Užsienio reikalų ministras
  • Suomija valstybės vadovas
  • Kroatija ministras pirmininkas
  • Juodkalnija Užsienio reikalų ministras
  • Čekija parlamento vadovas
  • Šveicarija parlamento vadovas
  • Švedija ministras pirmininkas
  • Japonija ambasadorius
  • Europos Sąjunga institucijų vadovai
  • NATO Generalinio sekretoriaus pavaduotojas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Prezidentas vyks vizito į Ukrainą Archyvuota kopija 2021-08-22 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2021-08-19. Nuoroda tikrinta 2021-08-22.
  2. ↑ „Зеленський створив оргкомітет Саміту Кримської платформи“. Українська правда (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
  3. ↑ „Crimea Platform: Ukraine’s Initiative to Raise the Costs of Russia’s Occupation“. Jamestown (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
  4. ↑ „THE CRIMEAN PLATFORM WILL BECOME A FOREIGN POLICY INSTRUMENT OF THE DE-OCCUPATION STRATEGY | UA: Ukraine Analytica“. UA: Ukraine Analytica. 2021-03-16. Suarchyvuotas originalas 2021-06-04. Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
  5. ↑ „Зеленський створив оргкомітет Саміту Кримської платформи“. Українська правда (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
  6. ↑ „Crimea Platform: Ukraine’s Initiative to Raise the Costs of Russia’s Occupation“. Jamestown (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
  7. ↑ „THE CRIMEAN PLATFORM WILL BECOME A FOREIGN POLICY INSTRUMENT OF THE DE-OCCUPATION STRATEGY | UA: Ukraine Analytica“. UA: Ukraine Analytica. 2021-03-16. Suarchyvuotas originalas 2021-06-04. Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
  8. ↑ „Саміт Кримської платформи має ухвалити документ про деокупацію“. Українська правда (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
  9. ↑ „У МЗС оголосили напрямки роботи Кримської платформи“. Слово і Діло (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
  10. ↑ „Участие в саммите Крымской платформы уже подтвердили 29 стран - Зеленский“. www.ukrinform.ru (rusų). Suarchyvuotas originalas 2021-08-15. Nuoroda tikrinta 2021-08-15.
  11. ↑ „Австрия поддерживает Крымскую платформу и направит на ее саммит главу МИД“. www.ukrinform.ru (rusų). Suarchyvuotas originalas 2021-08-15. Nuoroda tikrinta 2021-08-15.
  12. ↑ „«Кримська платформа». «Маячня» чи реальний крок для деокупації Криму?“. Радіо Свобода (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
  13. ↑ „Испания будет принимать участие в "Крымской платформе" – МИД Украины“. Интерфакс-Украина (rusų). Nuoroda tikrinta 2021-08-17.
  14. ↑ „Последняя страна НАТО подтвердила участие в Крымской платформе“. LIGA (rusų). 2021-08-20. Nuoroda tikrinta 2021-08-20.
  15. ↑ „Нідерланди підтвердили участь у саміті "Кримської платформи" та святкуванні Дня Незалежності України“. Інтерфакс-Україна (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
  16. ↑ „Президент Польщі візьме участь у саміті “Кримської платформи”“. Українська правда (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
  17. ↑ „Словаччина візьме участь у саміті Кримської платформи“. www.ukrinform.ua (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta 2021-07-28.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Krymo_platforma&oldid=7191943"